Šimtmečius šalia miesto viduje paslėpto Rygos senamiesčio sienų buvo platus priemiestis. Jis buvo dešiniajame Dauguvos krante, kaip trikampis dobilo lapas – šalia laivų statyklų ir sandėlių išilgai Dauguvos buvo Lastadija, kuri bėgant laikui išaugo iki Maskvos priemiesčio, išilgai Smėlio kelio arba dabartinės Brīvības g. išaugo rajonas, kurį ilgus metus vadino Peterburgo forštatu, o trečias – nedidelis Forburgas, arba priemiestis, – prisišliejo į šiaurę nuo Citadelės šalia Jekaterinos dambos. Plačios aikštės šalia šių rajonų užėmė šlapias pelkes, kurias iki šiol galima matyti retuose neužstatytuose Skanstės sklypuose.

Pastarųjų dviejų teritorijų augimą stabdė karai – Didžiojo Šiaurės karo metu visiškai sunaikinti priemiesčiai galėjo atsitiesti tik XVIII a. pab., tačiau jau XIX a. pr. Rygos valdžia vėl sunaikino didžiąją dalį priemiesčių, bijodama Napoleono armijos artėjimo. Tačiau ji pražygiavo šalia miesto. Šioje žemoje ir drėgnoje miesto dalyje kasė daržus, kurių produkcija patekdavo ant rygiečių stalų, tačiau didžiąją dalį to meto žemėlapiuose užėmė plačios miesto ganyklos. Strateginiais sumetimais 250 m spinduliu nuo Rygos sargybos vartų buvo draudžiama bet ką statyti, ten tik leido sodinti žalumą, atskiriant daržus aptvaru.

Vieną iš pačių didžiausių sodų dabartinių Valdemara, Vesetas, Zaubes ir Jania Dalinia g. rajone 1816 m. sukūrė Šveicarijoje gimęs Karlas Henrikas Vagneris, kurio sodyba Šarlotes g. yra vienintelė išlikusi iki mūsų dienų to meto sodų liudininkė. Jo „C.H. Wagner“ sodininkystės ūkyje buvo galima nusipirkti sėklų ir sodinukų, taip pat čia būdavo populiaru pasivaikščioti. Soduose taip pat buvo F. V. Timės sukurtos oranžerijos su atogrąžų augalais. Buvęs Drezdeno karališkųjų sodų landšafto sodininkas Timė, kuris ėjo tas pačias pareigas ir Rygoje, sukūrė savo sodininkystės ūkį maždaug tame žemės sklype, kurį dabar supa Dzirnavu, Strelnieku, Antonija ir Elizabetes g. Šalia buvo ir kitų – ten tarp sodinukų, vazonų ir šiltnamių buvo ir nedideli mediniai namukai, kurių mūsų dienomis jau niekas neprimena.

Kažkada XIX a. antrojoje pusėje Rygoje pradėjo ryžtingai plėtotis gamyklos ir į miestą atvažiuodavo vis daugiau geresnio gyvenimo ieškančių darbininkų iš provincijos, sostinėje taip pat pradėjo sparčiai augti ir nauji darbo rajonai. Piniginėje uosto Rygoje, kuri pateko į gyvybingos ekonomikos sūkurį, atsirado ir įsitvirtino naujas turtingas luomas, kurio atstovai nugriovus miesto apsauginius pylimus vis dažniau pageidaudavo statyti savo rezidencijas už seno miesto ribų. Planuodama tolesnę miesto plėtrą ir reaguodama į rygiečių poreikius, miesto vadovybė kartu su augančiais darbo rajonais nusprendė plėtoti ir bulvarinio tipo statybas su gėlynais arba žaliais sodinukais prieš pastatus. Visa tai ir buvo nuspręsta statyti vietoje, kur kažkada augo daržovės ir ošė sodai. 

Šių namų statyba Rygoje jau prasidėjo, kai XIX a. paskutiniame dešimtmetyje Briuselyje ir Paryžiuje pradėjo veržliai įgauti populiarumą naujas architektūros stilius art noveau. Naujus vėjus beveik iš karto priėmė ir įvertino plati publika. Architektai skubėjo kopijuoti naujas kultines Europos sostines. Tarp jų buvo ir rygietis Maksas Gustavas Richardas Šervinskis. Jau 1899 m. arba tik praėjus penkeriems metams po to, kai Briuselyje atsirado pirmas tokio tipo pastatas, Rygos senamiestyje atidengė jo ir Alfredo Ašenkampo perstatytą namą Audeju g. 7. Po metų Šervinskis nugalėjo ir masinės ekspozicijos Rygos 700-osioms metinėms projektų konkurse, o 1901 m. Esplanadoje ir dabartiniame Kronvaldo parke buvo pastatyta prabangių jugendo stiliaus stendų ir paviljonų.

Ir nors jau nuo XIX a. 8 dešimtmečio dabartinio Tyliojo centro teritorijoje buvo pastatyta dešimtys daugiaaukščių akmeninių namų, kurie paslėpė kažkada čia buvusių sodų pėdsakus, amžių sandūroje Timės sodininkystės ūkis taip pat buvo suskirstytas į žemės sklypus. Jų susidūrimo vietoje paklojo naują gatvę, kurią, atsižvelgdami į kitais metais laukiamą apvalų Rygos jubiliejų, pavadino vyskupo Alberto vardu. Visi žemės sklypai per trumpą laiką įgijo naujus savininkus, o tuo metu populiarūs architektai gaudavo užsakymų. Klientų ir architektų susižavėjimą stiliumi, kuris ką tik tapo populiarus, patvirtina ir tas faktas, kad per ateinančius 10 metų iš 15 šiame rajone pastatytų pastatų (pagal adresus – 13) tik trys pastatai nebuvo jugendo stiliaus. Be to, čia galima rasti namų, suprojektuotų Konstantyno Pėkšėno, Eiženo Laubės ir Michailo Eizenšteino. Jie tapo ryškiais epochos pavyzdžiais, todėl būtent Alberta g. priimta laikyti art noveau epicentru Rygoje.

Kitose vietose su privačiais mediniais statiniais toli gražu ne visi savininkai pardavinėjo savo nuosavybę, todėl tokio vientiso užstatymo nebuvo. O toje vietoje, kur anksčiau buvo sodininkystės ūkiai, laisvų sklypų buvo pakankamai. Dėl to mūsų dienomis visur, kur tik eisite apžiūrėję Alberta g., aplinkinių pastatų fasaduose pamatysite unikalių jugendo stiliaus pavyzdžių – įmantrių skulptūrų, retų augalų ir mitinių įvaizdžių, taip pat prabangių balkonų, smailių, apvalios formos durų ir langų angų.

Šimtmečių sandūroje Ryga išgyveno tikrą statybų bumą. Tam tikrais metais mieste statė daugiau kaip šimtą naujų akmeninių namų, kurių didžioji dalis turėjo jugendo stiliaus bruožų. Dėl to iki šiol šis architektūros stilius atsiskleidžia 40 proc. namų, esančių Rygos centre, o iš viso sostinėje priskaičiuojama apie 800 jugendo stiliaus pastatų. O rasti juos galima ne tik centre arba gretimose gatvėse, bet ir bet kuriame istoriniame miesto rajone: Mežaparke, Agenskalne ir Maskvos priemiestyje.

Įprastai art noveau stilius iliustruoja kokią nors emocingą išraiškingą moters galvą, puošiančią namus, suprojektuotus M. Eizenšteino, tačiau elementų turtingumas, atsiskleidžiantis pastatų fasaduose, labai platus. Labai išsamiai ir įvairiai pateikti moterų įvaizdžiai – eksterjerai papuošti apsinuoginusių angelų biustais arba medūzomis, prabangiai apsirengusiomis merginomis ir deivėmis. Šalia Alberta g. 2 namo, kuris yra labai populiarus tarp turistų, pastatyta sfinkso skulptūra, tačiau Rytų mitologijos motyvų, įskaitant atskirus Babilono liūtų dvynius, japoniško stiliaus langus, drakonus ir įvairius saulės simbolius, aptinkama ant daugelio pastatų. 

Atidus stebėtojas ant namų fasadų Rygos centre pamatys gyvačių, pelėdų, erelių ir drakonų atvaizdų, tačiau kiekvienas turi nuspręsti pats, ką jie reiškia namų šeimininkams. „Deja, atsižvelgiant į karus ir migraciją, šios istorijos bėgant laikui dingo. Istorikams belieka tik rinkti biografinę informaciją apie namų savininkus, tačiau daug kas tiesiog interpretuojama. Reikia turėti omenyje, kad daugelio šių namų savininkai nebuvo latviai ir palikdamos Rygą jų šeimos pasiimdavo su savimi ir namo istoriją. Be to, Latvijoje buvo laikai, kai garbino viską, kas latviška, o tai nebuvo labai vertinama“, – pasakoja Rygos jugendo stiliaus centro skyriaus vadovė Agrita Tipanė. 

Alberta g. gale yra namas, pažymėtas 13 numeriu, – vienas iš pirmųjų šios gatvės namų, kurį architektas K. Pėkšėnas suprojektavo ir sau pasistatė. „Tai buvo didžiulis įvykis tais laikais, nes kol latviai dar nebuvo pasiturintys, namus daugiausia statė vokiečiai, rusai, žydai. Čia įvyko naujas posūkis – latvių architektas savo darbu galėjo užsidirbti pinigų ir pastatyti tokį namą. Pastaraisiais metais daugelis latvių verslininkų taip pat pradėjo statyti savo pelningus namus“, – nurodė A. Tipanė. 

Pernelyg turtina namų apdaila pradėjo dingti po 1905 m. revoliucijos, kai politinės permainos ryžtingai įsiveržė ir į architektūrą. Su kairiųjų idėjų sklaida daugelis latvių kilmės architektų, įskaitant Konstantyną Pėkšėną, Eiženą Laubę ir Aleksandrą Vanagą, pradėjo eksperimentuoti, pasisakydami prieš pernelyg prabangius papuošimus ir siūlydami vietoj jų latvių medinės architektūros elementus ir folkloro simbolius. Taip Rygoje atsirado dešimtys namų, pastatytų pagal naują jugendo stiliaus kryptį – nacionalinio romantizmo stiliumi. Daug šių išskirtinai pilkų, juodų, tamsiai rudų arba rausvų akmeninių pilių galima rasti bet kurioje didelėje Rygos gatvėje. Vienas toks tamsiai pilkas egzempliorius, suprojektuotas E. Laubės, kyla prabangioje Alberta g. 11. 

Tačiau ne tik architektūrinė apdaila padarė Alberta g. Rygos perlu. Čia, netoli bulvarų šurmulio, kiekvienas gali įsitikinti dar viena vertybe – gėlynais, kurie iš esmės praplečia gatvę, kuri yra vos 250 m ilgio. Čia retai buvo galima aptikti ryškių sodinukų, nes buvo laikoma, kad paprastumas daug svarbesnis, ir įprasta žaluma geriausiai išskiria pastatus. Ir tais laikais, kai savininkai įsigydavo žemės sklypus, ir dabar dabartiniams namų savininkams tai reiškia papildomas išlaidas, o atitinkamai ir turi įtakos būsto kainai. Tačiau čia yra pranašumas ir gyventojams – daugiau saulės kambariuose ir tyla, kuri ir suteikė pavadinimą šiam rajonui – Tylus centras.

„Jugendo stilius – tai toks stilius, kuris pradėjo rūpintis planavimu. Pastatus statė iš vidaus į išorę. Тada pradėta mąstyti apie patalpų atskyrimą – kiekviename bute buvo bendra zona, kur ateidavo svečiai, taip pat buvo patogiai įrengta gyvenamoji zona, kur buvo lovos, darbo kambariai, o paskui ūkinė zona su virtuve, vonios kambariu ir tualeto patalpa, kas buvo visiška naujiena. Kiekviena patalpa buvo gerai apšviesta, čia buvo rūpinamasi ir augalais, kurie kūrė mikroklimatą“, – pasakoja A. Tipanė. Ji taip pat pažymi, kad patys prabangūs Alberta g. namai, suprojektuoti Michailo Eizenšteino, neatitiko naujų standartų. 

Einant pasivaikščioti toliau į miesto centro pusę, šalia naujos Šv. Gertrūdos bažnyčios Talinas g. 23, tarp daugybės medinių namų galima matyti penkių aukštų akmeninį pastatą, kurio paradinės durys padarytos kaip didžiulio drakono nasrai. Drakono, arba daugiabutis Kamintijaus, namas – tai vienas iš pirmų namų, suprojektuotų K. Pėkšėno ir jo mokinio E. Laubės, kuriame buvo panaudota jugendo stiliaus simbolika.

Terbates g. 15/17 galima apžiūrėti ir vieną iš ryškiausių nacionalinio romantizmo architektūros pavydžių – mokyklą, pastatytą pagal Ačio Keninio užsakymą. A. Keninis norėjo, kad į mokyklos pastato apdailą būtų įtraukta fragmentų iš legendų apie Staburagą. Jo norai buvo įgyvendinti ir, nors dabar senoji uola paslėpta Dauguvos sietuvoje ir pamatyti ją galima nebent senuose atvirukuose ir nuotraukų kortelėse, natūralus akmuo fasado apdailai iki šiol puošia mokyklos fasadą. Šiuo metu šiame pastate Terbates g. įsikūrusi Rygos 40-oji vidurinė mokykla.