Projektas sukurtas remiant „Live Riga“
Vykdant stambius projektus pastaraisiais metais Skanstės rajonas pradėjo sparčiai plėstis ir tapo vienu iš šiuolaikiškiausių miesto rajonų, tačiau iš tikrųjų jis neatsirado tuščioje vietoje. Norėdama statyti didelius pastatus, Ryga atsisveikino su viltimis atstatyti istorinį hipodromą, o žydinčių sodų rajonas virto įstiklintų ir šiuolaikinių gyvenamųjų namų ir biurų pastatų pasauliu. Greičiausiai net po kelių dešimtmečių šis rajonas bus ta vieta, kur ves turistus, kad parodytų jiems XXI a. pr. Rygos architektūrą. Galbūt tuo metu ten patekti jau bus galima tramvajumi, kurį daugelis jau pakrikštijo „kapinių tramvajumi“, tačiau kuris galėtų padaryti šią vietą prieinamesnę ir tiems, kas neturi asmeninio transporto.
Potvynis Ganību damboje. Nuotr. iš Skanstės rajono plėtros agentūros archyvo
Savo pavadinimą šis rajonas gavo nuo gynybinių statinių, kuriuos Petro I įsaku XVIII a. pr. pastatė vadovaujant feldmaršalui Aleksandrui Menšikovui. Carui tuo metu kilo idėja perkelti Rygą arčiau jūros – į Sarkandauguvą... Žodynuose rašoma, kad skanstė, arba šanecas, – tai nedidelis keturkampis fortifikacinis žemės statinys. Būtent toks statinys ir buvo sukurtas pakeliui į miesto pievas – kelias į tas vietas buvo aprašytas dar XIII a. šaltiniuose, rašoma knygoje „Cita Rīga“. XVIII a. miesto plane, kurį parengė Johanas Kristofas Brocė, šioje vietoje jau aiškiai matomos ganyklos – į šiaurę nuo miesto įtvirtinimų. Šių pievų garbei Rygos žemėlapyje iki šiol galima rasti Ganību dambis g., kuri vedė senuoju keliu gyvuliams ganyti. Ji prasidėjo prie Ganību vartų. Iš abiejų kelio pusių augo specialiai pasodinti gluosniai, tai buvo tokia graži alėja gyvuliams ginti.
Prezidentas Karlis Ulmanis sveikina paradą hipodromo teritorijoje 4 dešimtmetyje. Nuotr. iš Skanstės rajono plėtros agentūros archyvo
Čia buvusias Dauguvos pievas kasmet užliedavo, būtent todėl iki pat XIX a. vid. čia nebuvo nė vieno nuolatinio statinio, tačiau paskui Rygoje pastatė labai šiuolaikišką ir efektyvią dambų sistemą, kuri saugojo nuo užtvindymo. Ir kadangi vanduo dabar kasmet nebeišplaudavo dirvožemio, jau šimtmečio viduryje pievos pradėjo pamažu apaugti, o vietomis atsirado ir statinių.
XX a. pr. Skanstėje oficialiai pradėjo kurti daržus, tačiau ir anksčiau išilgai Ganību kelio buvo miestiečių daržai, vėliau pradėjo rastis ir nedidelių vasaros sodybų. Didžiausią žalą šiai teritorijai atnešė 1807 m. potvynis, o prasidėjusią nelaimių virtinę pratęsė specialiai sukeltas 1812 m. gaisras, kai rygiečiai „laukė“ Napoleono karių įsiveržimo, tačiau jis čia net nepasirodė, savo knygoje „Lasāmgrāmata par Rīgu, tās priekšpilsētām un Jūrmalu“ rašo Andris Kolbergas. Maždaug 1902 m. išilgai Ganību dambos nutiesė geležinkelį iš Rygos prekinės stoties iki Rygos prekybinio uosto, Eksporto ir Andrejevsko uostų.
Latvijos laikais dabartinius daržus padovanojo Mazpulki organizacijai, kad jaunimas galėtų gryname ore užsiimti naudinga veikla. Kiti miestiečiai, beveik kaip ir mūsų laikais, sudarė sutartį su savivaldybe ir gavo leidimą išlaikyti daržus. Daugiau kaip 1000 daržų valdė trys sodininkų bendrijos – Rygos antrasis naujas sodininkų susivienijimas, Lapienių sodų asociacija ir Lapienių kolonijos šeimos sodų susivienijimas. Visos šios bendrijos pasisakė prieš daržų panaikinimą ir tolesnį teritorijos užstatymą, nes tai buvo „vienintelė žalia salelė“ Rygos centre, kuri užtikrino miesto centrui švaresnį orą. Tačiau, nepaisant sklypų savininkų protestų, daržai buvo panaikinti dėl apylinkių plėtros, dėl didelių sporto pastatų statybos, o vėliau ir dėl kitų degraduojančių apylinkių plėtros.
AB "Būvuzņēmums Restaurators" nuotr.
Dar vienas dėmesio vertas įdomus objektas – tai dabartinis Gaisrinės reikalų muziejus, įsikūręs sankirtoje tarp Skanstės pakraščio ir ramaus centro. Šį raudonų plytų pastatą pastatė pagal to meto miesto vyriausiojo architekto Reinoldo Šmelingo projektą. Jam labai gerai pavykdavo panašaus tipo statiniai – jis pastatė daug panašaus stiliaus Rygos mokyklų.
„Skanstes ir Hanzas g. kampe numatė gaisrinės depą ir 1882 m. priėmus visuomenines gaisrinės saugos taisykles jį pastatė Reinoldas Šmelingas. 1910 m. pastatą stilizavo pagal plytinės Hanzos gotikos taisykles. 1980 m. depo bazėje įkūrė Gaisrinės reikalų muziejų. Hanzas g., kurioje buvo muziejus, buvo nutiesta 1902 m. ir skirta tam, kad iš ankstesnio Caro (dabar – Viestura) sodo pasiektų miesto pievas“, – savo knygoje „Rīga kājāmgājējiem. Jūrmala“ rašo Andris Kolbergas.
Tomsona ir Vesetas g., einančiose lygiagrečiai Krišjāņa Valdemāra g., daugiaaukščių namų statyba prasidėjo XX a. 7–8 dešimtmetyje.
XX a. pr. ne tik rafinuotos damos ir ponai galėjo atvykti į žirgų lenktynes Anglijoje – panaši pramoga kažkada buvo madinga ir Rygoje. 1891 m. Strēlnieku g. gale buvo atidarytas Rygos ristūnų lenktynių bendruomenės hipodromas, o 1893 m. šalia Ganību dambos pastatytas ir Rygos jojimo bendruomenės hipodromas. Taip pat buvo dar vienas hipodromas Zolitudėje, kuris priklausė jojimo bendruomenei, ten iki Pirmojo pasaulinio karo taip pat leisdavosi ir pirmieji lėktuvai.
Karo metu hipodromai buvo sunaikinti, vėliau Grostonas g. atstatytas tik vienas. Ten taip pat vykdavo lengvosios atletikos, futbolo, automobilių sporto varžybos. 1925 m. pastatytos tribūnos 600 žiūrovų. Reikia paminėti, kad istoriškai taip susiklostė, kad ten iš pat pradžių oficialiai buvo leista organizuoti lažybas.
Šioje vietoje hipodromas oficialiai veikė iki 1965 m. Vėliau jį perdarė į „darbo rezervo sporto kompleksą“, priklausiusį sporto bendruomenei. Kai Latvija gavo teisę pravesti pasaulio ledo ritulio čempionatą, šioje vietoje 2005 m. pradėta statyti arena „Ryga“, šiuos planus įgyvendino statybos įmonė „Merks“, o vėliau čia buvo pastatytas ir Olimpinis sporto centras.
Būsimo šiuolaikinio meno muziejaus vizualizacija. Nuotr. iš Skanstės rajono plėtros agentūros archyvo
„Ganyklų, pievų ir daržų laikai praėjo. Dabar čia kuriama laikina urbanistinė aplinka, todėl galima iš tikrųjų mėgautis tikru miestietišku gyvenimu. Vos per dešimtmetį čia atsidarė šiuolaikiški ir Rygos infrastruktūros plėtrai svarbūs statiniai – sporto salės, bankai, biurai ir elegantiški namai“, – rašoma Skanstės rajono plėtros agentūros interneto svetainėje.
Momentas prieš generalinę repeticiją „Eirovīzijas gada koris“ arenoje „Ryga“. LETA nuotr.
Kaip jau buvo paminėta, posūkiu šia kryptimi tapo Rygos Dūmos 2002 m. sprendimas dėl daržų likvidavimo ir Olimpinio centro, taip pat arenos „Ryga“ statybos. Paskui beveik kasmet čia atsirasdavo naujas biurų centras, banko pastatas arba gyvenamųjų namų. Šiuo metu Skanstės apylinkės vystosi taip greitai, kad prireikė kurti savo infrastruktūrą. 2019 m. čia suplanuota atidaryti jaunimo futbolo plėtros centrą „Metta“ ir medicinos centrą. 2021 m. planuojama išplėsti ir toliau plėtoti kultūrinį kvartalą „Sporta 2“, kuris jau dabar iš industrinės erdvės virto tarptautiškai orientuota, paremta kultūra ir inovacine sritimi teritorija. Čia vykstančiais kultūriniais renginiais ir renginiais, susijusiais su gastronomija ir technologijomis, domisi šių apylinkių žmonės ir turistai. Vienais iš mėgstamiausių renginių tapo mugės ir koncertai, taip pat meno centro KIM lankymas.
Infrastruktūros objektai
Planeeritud objektid
Esami objektai
ABLV bankas
„Pillar“ biuras
Šiuolaikinio meno muziejus
Daugiafunkcis kultūros centras
„New Hanzas city“ kvartalas
„NP properties“ kvartalas
KIM?
Techub
Place eleven
Prekybos centras „Prisma“
Centras „Jupiter“
Eke korterelamu
„Rietumu“ bankas
„Metta“ stadiono futbolo laukas
Nauja tramvajaus linija
Olümpiakeskus
"Arēna Rīga"
Skanstės parkas
„DnB“ bankas
Skanstės verslo centras
Rygos konferencijų ir koncertų centras ir viešbutis
Skanstės namai
Prekybos centras
LNK biuras
Skanstes virsotnes
Artimiausiu metu čia planuojama pastatyti naują žemagrindžio tramvajaus 3,6 km liniją. Ji jungtų Skanstės apylinkes su Rygos centrine stotimi, kurios stotelė bus statomoje tarptautinėje „Rail Baltica“ geležinkelio linijoje. Nauja tramvajaus linija būtų nutiesta maršrutu Sporta–Skanstes–Zirņu–Senču–Pērnavas g. Tačiau gyventojų nepasitenkinimą sukėlė ketinimas šią tramvajaus liniją tiesti per Didžiąsias kapines, pakeliui sunaikinant daugelį istorinių rūsių.
Rajono plėtros planuose numatyta įgyvendinti dar du labai didelius ir labai ilgai lauktus projektus – pastatyti Rygos konferencijų ir koncertų centrą bei šiuolaikinio meno muziejų.
Skanstės rajono plėtros agentūros valdybos pirmininkas
Žurnalistė, projekto „Tūrisma Gids“ redaktorė
„Delfi“ vaizdo redaktorius
Projektas sukurtas