Projektas sukurtas remiant „Live Riga“
Kypsala (Kīpsala) – tai sala Dauguvos žemumose. Ji atsirado ir buvo apgyvendinta maždaug prieš 300 metų. Iš pradžių ji buvo upės sekluma, nes Dauguvos tėkmė dėl dar nesutvirtintų krantų išliko nereguliuojama. Tik per pastaruosius šimtmečius nepaliaujamai planuojant ir pastačius dambų juostą, Dauguva šalia Rygos tapo prognozuojama. Iš pradžių Kypsala buvo vadinama Žagarsala pagal kažkada saloje gyvenusio žvejo pavardę (kai kurių šaltinių duomenimis, Žagaras buvo žvejų seniūnas Rygoje). Vėliau, pagal legendą, Kypsala gavo savo dabartinį pavadinimą dėl gyvenusio saloje žvejo Peterio Kipsio (daugelyje šaltinių minimi tėvas ir sūnus Kipisai).
Iš pradžių salos teritorija buvo kur kas mažesnė nei dabartinė. XVIII a. pastatyta damba Kypsalą sujungė su mažąja Klyversala ir Burkansala. Ši teritorija tapo vienu vienetu tik praėjusio amžiaus pradžioje, kai buvo užpilti ankstesnių Dauguvos atšakų likučiai. Maždaug tuo pačiu metu salos gyventojai praturtėjo, vietoj mažų žvejų namelių jie pradėjo statyti dviaukščius medinius namus, taip pat čia buvo pastatytas ir prabangus dvaras. Kypsalos gyventojai, daugindami savo turtus, pradėjo užsiimti ir įvairia verslo veikla. Saloje veikė ir gamyklos, ir lentpjūvės, taip pat gipso fabrikas „Celm & Boehm“, kurį mūsų dienomis perdarė į prabangų šiuolaikinį gyvenamąjį kompleksą.
Zundas – Kypsalą ribojanti Dauguvos atšaka tarp Roņu tvenkinio ir Agenskalno įlankos, viršutinė atšakos dalis vadinama Azene. Iki 4 dešimtmečio Zundo pakrantėse veikė keletas laivų statybos įmonių, laivų gamybos dirbtuvių, taip pat remonto dirbtuvių.zudusilatvija.lv nuotr.
Zundo atšaka – tai Dauguvos atšaka, kurioje anksčiau švartuodavo strugus. Iki XX a. 4 dešimtmečio ten buvo daug laivų statybos įmonių ir laivų remonto dirbtuvių. Viršutinę Zundo atšakos dalį taip pat vadino Azene, jos garbei saloje net yra Āzenes g. Ten dabar prasideda Rygos technikos universiteto studentų stovyklos teritorija, toliau ji tiesiasi už prekybos centro „Olimpia“ ir ribojasi su Rygos technikos universiteto studentų bendrabučiu.
Rašytojas Andrejas Skailis savo vaikystės prisiminimuose labai dažnai mini Zondo atšaką, arba Zundinę, nes berniukams visada buvo kuo užsiimti išilgai kanalo. Jie maudydavosi arba žvejodavo – liūdėti jiems niekada netekdavo.
„Mėgstama žvejų vieta Rygoje išliko kampelis Kypsaloje šalia Balasta dambis, ten, kur Agenskalno įlankos vandenys susijungia su Dauguva. Tuo metu šioje vietoje gerai kibo karšiai. Vos pora metrų nuo kranto buvo labai gilu ir plūdę reikėjo užmesti taip, kad masalas liktų maždaug dešimt centimetrų virš upės dugno, bet ne aukščiau. Kodėl Dauguvos karšiai, apsistoję šioje vietoje, buvo tokiame gylyje? Galiu pažymėti, kad tai asmeninis pačių karšių reikalas. Į plūdę tekdavo spoksoti valandų valandas ir laukti, kol ji pagaliau panirs.“
Įplaukiantiems į Rygą dideliems krovininiams laivams reikėjo vietos balastui iškrauti (daugiausia tai buvo tiesiog rieduliai), ir Ryga šiems tikslams rado vietą Kypsaloje. Bėgant laikui šioje vietoje susidarė Balasta dambis g. – pati ilgiausia ir ilgą laiką buvusi vienintelė galinga salos gatvė. Likęs gatvių tinklas atsirado maždaug XX a. pr., ir savo pavadinimuose jis ryškiai atspindi kasdienį tų laikų salos gyvenimą ir salos gyventojų užsiėmimų kilmę. Vaikščiodami seniausia užstatyta salos dalimi, mes einame gatvėmis, susijusiomis su jūros tema: Loču (Locmano) g., Tīklu (Tinklų) g., Roņsalas (Ruonių salos) g., Enkuru (Inkarų) g., Zvejnieku (Žvejų) g. ir kt.
Balasta dambis pavadino Kypsalos, arba Poterago, damba. Ji buvo statoma 1764–1784 m. pagal H. E. Veismanio projektą, paskui buvo atstatyta 1869–1870 m. Dabartinis įtvirtinimas iš riedulių išilgai Dauguvos pakrantės buvo pastatytas 1885 m. Balasta dambis g. susidarė toje vietoje, kur XVIII a. Rygos miesto valdyba įsakė mesti balastą į uostą įplaukiantiems buriniams laivams. Iki XX a. 8 dešimtmečio Balasta dambis g. buvo laikoma pagrindine transporto gatve Kypsaloje, per ją taip pat ėjo autobusų maršrutas į Kypsalą. zudusilatvija.lv nuotr.
1764–1784 m. Balasta dambis g. projektavo ir statė inžinierius Gustavas Emanuelis von Veismanis. Tai buvo unikalus hidrotechnikos statinys, kurį vienoje linijoje jungė šešios Dauguvos salos. Po šimto metų buvo atlikti dambos atstatymo darbai, o jos kraštus sutvirtino konstrukcijomis iš riedulių. Pačioje ilgiausioje Balasta dambis g. dalyje buvo tik lyginiai namai, nes kitoje gatvės pusėje banguoja Dauguvos vandenys.
Išilgai Balasta dambis g. įsikūrę statiniai tapo nuostabia architektūros paminklų plejada, kuri daugiausia išliko architektės Zaigės Gailės ir jos gyvenimo palydovo Mariso Gailio iniciatyva.
Pilsetasjahtklubs.lv nuotr.
Vienas iš žinomiausių Kypsalos architektūrinio ansamblio statinių, išlikęs iki mūsų dienų, tai Rygos jachtų klubo pastatas. Jis buvo pastatytas per dvejus metus pagal architekto Vilhelmo Neimanio projektą. Andrio Caunės knygoje „Ryga amžių sandūroje“ galima rasti detalų pastato aprašymą: „Pastatas upės pakrantėje yra trijų aukštų, tačiau galinėje dalyje, iš sausumos pusės – dviejų. Apatiniame pastato aukšte buvo virtuvė, namo valdytojo butas ir rūbinė klubo nariams. Po erdvia veranda Dauguvos pusėje buvo patalpos burėms ir nedidelis šaltas rūsys, sujungtas su virtuve. Pirmame aukšte buvo švenčių salė, damų patalpos, taip pat salytė klubo valdybos posėdžiams. Palėpė buvo skirta bibliotekai ir laivų modelių parodai. Apatinė pastato dalis buvo klota iš plytų ir paskui nutinkuota, o palėpinis aukštas ir bokštelis sukurti kaip fachverkinė konstrukcija. Stogas uždengtas natūraliu pilku šiferiu iš Vokietijos.“
Kypsalos teritorija įtraukta į UNESCO pasaulio kultūrinio ir gamtinio paveldo sąrašą.
Gustavas Emanuelis von Veismanis (1729–1800), vėliau – Gustavas Emanuelis von Veisenšteinas buvo Rusijos imperijos Baltijos vokiečių inžinierius. Jo dambos statybos projektui išilgai visos Dauguvos – nuo Kengaragio iki Daugavgryvos – pritarė Jekaterina II, kuri taip pat skyrė lėšų darbams pradėti. Jis rengėsi baigti projektą per trejus metus esant 200 000 talerių biudžetui, tačiau jo prognozės nepasitvirtino. Dambos statyba truko ne mažiau kaip tris kartus ilgiau, dešimtais statybos metais buvo išleista jau 600 000 talerių, todėl Veismanį atleido nuo įsipareigojimų vykdymo. Jo nesėkmių priežastis buvo ta, kad potvynių ir pavasarinio ledonešio metu Dauguva nepaliaudama griaudavo dambas. Pavyzdžiui, pavasarį potvynis kažkaip nunešė dambą tarp Didžiosios Klyversalos ir Burkanų salos. Vėliau atotrūkis padidėjo ir susidarė mums žinoma Agenskalno įlanka, kurią pradėjo naudoti tuo metu ir naudoja iki šiol kaip laivelių prieplauką. Tačiau Veismanio darbo vaisiai iki šiol yra su mumis – kasmet keliaudami žinomomis Mūkusalas arba Kuģu g., mes net nesusimąstome, kad tai vieno iš didžiausių hidrotechnikos statinių Rygoje ir ambicingo projekto, kuris patyrė nesėkmę dėl neprognozuojamos Dauguvos tėkmės, perėmėjai.
Vantų tilto per Kypsalą statyba iš esmės pakeitė salos vientisumą ir išvaizdą. Anksčiau šioje vietoje jau buvo medinis tiltas, kurį pavadino Valdemaro tiltu, jis funkcionavo iki 1950 m., kai šalia buvo pastatytas geležinis pontoninis tiltas, o medinį tiltą iki 1964 m. pamažu demontavo.
Vantų tiltas buvo atidarytas 1981 m. liepos 21 d., iš pradžių jis vadintas Gorkio tiltu. Jo ilgis kartu su suvažiuojančiomis juostomis ir estakadomis sudarė 2 km, o plotis – 28,4 m. Tilto statyba atskyrė pietinį salos galą nuo kitos teritorijos. Kitoje tilto pusėje yra Spaudos rūmai, kurie, nepaisant to, kad yra gana neseni (jie buvo pastatyti 1978 m.) ir yra centre, šiandien beveik nenaudojami ir yra avarinės būklės. Priešais juos įsikūrė 2004 m. baigtas statyti pastatas „Saulės akmuo“.
Namas Mazais Balasta dambis g. 8 – tai vieta, kur Antrojo pasaulinio karo metu Janis (Žanis) Lipkė kartu su savo šeima gelbėjo žydus nuo nacistinio režimo represijų. Zaigės Gailės architektų biuro interneto svetainėje paskelbta informacija apie muziejų tiksliai atspindi memorialinio muziejaus pasaulio teisuolio ir Kypsalos atmosferos esmę.
DELFI nuotr.
„Memorialo statiniu tapo juoda daržinė, medinės daržinės simbolis, po kuria bunkeryje slėpėsi žmonės. Jo prototipu tapo Kypsalos salos žvejų ir jūreivių daržinės iš dervuoto medžio su būdinga spalva ir kvapu. Muziejaus įvaizdis idėjiškai ir vizualiai susijęs su Nojaus arka ir kartu su slėptuve, panašia į apverstą valtį.
Maksimaliai asketiškas ir lakoniškas Lipkės memorialas įkūnija aiškią ir tikslią idėją. Jis veikia visus pojūčius – regėjimą, klausą, kvapą. Daržinės viduje lankytojas emocingai keliauja labirintu ieškodamas slėptuvės. Jis eina perimetru, paskui pakyla į palėpę ir atsiduria šalia liuko. Iš čia jis gali pažvelgti gilyn į rūsį, kur sukurtas 9 kv. m. ploto istorinis bunkeris su mediniais gultais. Palėpėse yra pagrindinė muziejaus salė su angomis stoge. Per jas prieblandoje prasiskverbia šviesūs laisvės spinduliai iš artimo, tačiau uždrausto išorinio pasaulio.
Tamsaus labirinto kontrastas su šviesia diena sugrąžina iš meditacinės kelionės transo į supančią realybę. Kitaip nei kitų pasaulyje žinomų žydų muziejų, šio memorialo koncepcija ir pagrindinė idėja tik santykinai remiasi vietos autentiškumu, liudijimais ir prisiminimais apie išgelbėjimą. Filosofinės koncepcijos ir architektūros kalba, memorialo lankymas tampa simboline žmogaus klajone prietemoje į šviesą, laisvę, viltį ir tikėjimą žmogaus vertybėmis, kai aplink viešpatauja tikras pragaras.
Pirmame pastato aukšte aplink duobę yra nutiestas dar vienas kelias, o virš duobės pastatyta suka, t. y. būdelė, – simboliška žydų slėptuvė nuo rūstaus ir negailestingo išorinio pasaulio, namas su išpieštomis sienomis. Lankytojui į jį leista pažvelgti tik pro langelius. Tik išėjęs į išorę iš kito daržinės šono, lankytojas gali pamatyti jį iš išorės ir įvertinti jo dydį tyliame Kypsalos salos sode, kur iki šiol auga senos obelys. Sukos eskizo autorius – Kristapas Gelzis.“
„Pilsētprojekts“ (Latvijos valstybinis statybos projektavimo institutas „Latgiprogorstroi“) veidoja pilsētu ģenerālplānus, kā arī lielāka mēroga apdzīvoto vietu funkcionālās shēmas, transporta shēmas, mikrorajonu detālplānojumus, pilsētu vēsturisko centru rekonstrukcijas plānus, ūdensvada un kanalizācijas tīklus, tiltus, sabiedriskās ēkas, dzīvojamās ēkas, skolas, bērnudārzus un citu apjomu arhitektūru.
- Wiki
Rygos technikos universitetas (tuo metu Rygos politechnikos institutas) Kypsaloje atsirado lygiai prieš 50 metų. Vietą universitetui statyti pasiūlė docentas Karlis Tabakas. 1963 m. buvo parengtas pirmo naujo mokymo komplekso Kypsaloje pastato projektas. Jį parengė projektavimo institutas „Pilsētprojekts“ ir 1964 m. patvirtino Rygos politechnikos instituto rektorius Aleksandras Veisas. Pirmų dviejų mokymosi korpusų Āzenes g. 12 ir 14 projektą parengė vyriausiasis architektas Janis Vilcinis dalyvaujant architektui Uldžiui Začiui.
Deja, atkūrus Latvijos nepriklausomybę ryžtingas statybos tempas itin sulėtėjo, nes ekonomika negalėjo taip greitai persiorientuoti, ir 20-ies metų statyba sustojo, kol 2007 m. RTU senatas ilgalaikiu strateginiu tikslu patvirtino bendro teritorinio komplekso sukūrimą Kypsaloje. Dėl to nuo 2010 m. iki dabar sėkmingai renovuoti ir atstatyti keli mokslo ir viešbučių pastatai, taip pat pastatytas Energetikos ir elektrotechnikos fakulteto priestatas.
1965
1970
1974
1975
1976
1978
1979
1980
1983
1986
1989
Pirmas Rygos politechnikos instituto pastatas pradėtas statyti 1965 m. ir jau 1968 m. rugsėjo 1 d. į pastatą įėjo pirmi studentai. Čia įsikūrė Radiotechnikos ir ryšių fakultetas (dabar – Elektronikos ir telekomunikacijų fakultetas). Šis pastatas buvo vienas iš pirmųjų, renovuotų Politechnikos instituto 50-mečiui Kypsaloje.
Kiti studentai, turėję čia savo fakultetą, buvo „chemikai“, t. y. Rygos politechnikos instituto Chemijos fakultetas. Šis pastatas, pastatytas išilgai Zundo kanalo 1970 m., dabar vadinamas Medžiagų ir taikomosios chemijos fakultetu.
1974 m. lapkričio 1 d. pradėjo veikti pripučiama konstrukcija – Rygos politechnikos instituto sporto holas. Ji buvo pagaminta iš dirbtinio pluoštinio audinio, todėl, kad jos nepradurtų, iš išorės padengė geležine viela. Salė buvo 74 m ilgio, 18 m pločio, 7 m aukščio, ji buvo padengta asfalto-bitumo skiediniu. Deja, salę sugriovė audra – dingo elektra, suveikė dyzeliniai generatoriai, kurie pūtė į holą orą, tačiau degalai baigėsi ir holo konstrukciją sugriovė vėjas.
1975 m. buvo atidarytas naujas Rygos politechnikos instituto pastatas – Statybos fakulteto laboratorijos (dabar Statybos ir inžinerijos mokslų fakultetas) mokymosi pastatas, taip pat pradėjo veikti studentų valgykla. 600 vietų valgykla su konvejerio juosta maistui tiekti buvo viena iš pačių šiuolaikiškiausių viešojo maitinimo vietų tarybiniais laikais.
1976 m. laikraštyje „Jaunasis inžinierius“ šiuolaikinę valgyklą pavadino „Kypsalos įsčiomis“.
1978 m. buvo atiduotas eksploatuoti Statybos fakulteto antras korpusas ir atidaryta fakulteto biblioteka.
1979 m. pradėtas statyti Rygos politechnikos instituto baseinas. Jo statyba užtruko dešimt metų – pastatą atidavė naudoti tik 1989 m. Atidarymo ceremonijoje birželio 1 d. dalyvavo Rygos technikos universiteto vyrų choras „Gaudeamus“. Ilgamečio choro tenoro ir RTU Energetikos ir elektrotechnikos fakulteto docento Arvydo Kanbergo žodžiais tariant, „tuo laiku vyrai dėvėjo kiek padėvėtus tamsiai mėlynus kostiumus, pilkas kelnes, tamsiai mėlynus švarkus, studentiškas kepures. Studentai nusprendė, kad tokios formos nėra ko gailėti, ir su visais kostiumais šoko į baseiną. Batus, tiesa, nusiavė, nes jų buvo gaila.“
Nuo 1980 m. pradžios studentų miestelyje Kypsaloje buvo pastatyti ir atiduoti eksploatuoti dar keli pastatai – šiuolaikiniai tarnybiniai viešbučiai, Chemijos fakulteto antras korpusas ir jo biblioteka, taip pat jau minėtas baseinas.
Baigta Rygos politechnikos instituto Chemijos fakulteto antro korpuso statyba ir atidaryta biblioteka. Baigėsi beveik 30 metų egzistuojantis Chemijos fakulteto studentų skirstymas į „kypsalos“ ir „kronvaldo“.
Atiduotas eksploatuoti antras 11 aukštų tarnybinio viešbučio korpusas.
Pradėjo veikti Kypsalos baseinas.
Trečio bendrabučio korpuso statybos pradėtos 1985 m., tačiau netrukus jis buvo užkonservuotas, o vėliau nebaigtas statyti pastatas parduotas. 2006 m. jame atidarytas viešbutis „Islande hotel“.
Deja, atkūrus Latvijos nepriklausomybę ryžtingas statybos tempas itin sulėtėjo, nes ekonomika negalėjo taip greitai persiorientuoti, ir 20 metų statyba sustojo, kol 2007 m. RTU senatas ilgalaikiu strateginiu tikslu patvirtino bendro teritorinio komplekso sukūrimą Kypsaloje. 2010 m. Europos regioninės plėtros fondo dėka pradėta pastatų, priklausančių Rygos technikos universitetui, renovacija, taip pat naujų pastatų statyba Kypsaloje. Dėl to nuo 2010 m. iki šiol sėkmingai renovuoti ir atstatyti keli mokslo ir viešbučių pastatai, taip pat pastatytas Energetikos ir elektrotechnikos fakulteto priestatas. 2013 m. Kypsaloje buvo iškilmingai atidaryta Paula Valdena g., pavadinta žymaus chemiko ir buvusio Rygos politechnikos instituto rektoriaus vardu. Iki to buvo visiškai restauruoti ir apšiltinti abu tarnybinių viešbučių pastatai, taip pat įrengti kviestinių lektorių apartamentai ir nedidelis konferencijų centras. 2016 m., minint Rygos technikos universiteto Ekonomikos ir telekomunikacijų fakulteto 50-mečio jubiliejų, vyko iškilmingas renovuoto pastato atidarymas. Prieš metus buvo pradėta Statybos fakulteto pastato rekonstrukcija. Jos metu naudojamos aplinkai nekenkiančios ir pastato energinį efektyvumą didinančios statybinės medžiagos. Be to, vėliau į Kypsalos studentų miestelio patalpas bus perkeltas Inžinerijos, transporto ir aeronautikos fakultetas, taip pat Kypsaloje planuojama pastatyti Rygos technikos universiteto Kompiuterinių mokslų ir informacinių technologijų fakultetą.
RTU inžinerinių mokslų istorijos tyrimų centro vadovė. Dr. sc. ing.
Istorijos ir mokslinių publikacijų studijų skyriaus vadovė. Dr. paed.
Žurnalistė
„Delfi“ vaizdo redaktorius
Projektas sukurtas