Turismagids.lv
Projektas sukurtas remiant „Live Riga“
ru lv ee
Turismagids.lv Projektas sukurtas
remiant „Live Riga“

Katedros aikštė yra pati didžiausia aikštė Rygos senamiestyje. Ji padeda atskleisti Rygos katedros didybę. Tačiau, pasirodo, kad tokia, kokia ji mums įprasta, Katedros aikštė egzistuoja mažiau nei 100 metų, tačiau per tą laiką jai teko patirti daug ko – manifestacijų, teroristinių išpuolių, barikadų, mugių Lyguo (Līgo) išvakarėse, Aristotelio švenčių ir labdaros maratonų. Aplink katedrą stovintys pastatai saugo daug įdomių istorijų ir likimų. Tad kaip ir kada atsirado Katedros aikštė?

Rygos istorijos: Katedros aikštė

Dome aikštė (Gegužės 15 d. Aikštė) kūrimas- situacija po pastatų nugriovimo 1935 m. Autorius nežinoma. Rygos istorijos ir navigacijos muziejaus archyvas.

Kad katedra būtų matoma

XIX a. 7 dešimtmetyje miesto rata nusprendė atverti aikštę aplink katedrą taip, kad jos didingumas būtų dar labiau matomas. Tam nugriovė nedidelius prisišliejusius namus, o susidariusią aikštelę pavadino „Domes laukums“, kurią tik 1923 m. pervadino latviškai „Doma laukums“. Tačiau tuomet aikštė buvo ne tokia didelė, kaip dabar, – tai buvo nedidelė teritorija priešais bažnyčią ir dar šiek tiek aplink ją.

Dome aikštė (Gegužės 15 d. Aikštė) kūrimas- pastatų nugriovimas 1935 m. Autorius nežinoma. Rygos istorijos ir navigacijos muziejaus archyvas.

Daugiau informacijos apie Rygos katedrą jūs galėsite perskaityti kitame mūsų straipsnyje, skirtame tik bažnyčiai ir kryžių galerijai, o dabar kalbėsime apie pastatą ir aikštę, kuri atsirado šalia XIII a. pastatytos bažnyčios.

Ir nors ir mūsų laikais iš šalies atrodo taip, lyg Rygos katedra „paskandinta“ žemėje, taip nėra – taip rimtai susmegęs į gruntą senovinis statinys jau seniai būtų sugriuvęs. Iš tikrųjų bažnyčia buvo pastatyta labai žemoje vietoje (per potvynį ji ne kartą buvo užtvindyta, ką rodo žymos ant bažnyčios sienų), todėl bažnyčiai apsaugoti buvo supiltas pylimas. Taigi, norint patekti į bažnyčią, reikia nulipti kelis laiptelius žemyn.

Elita Gruosmanė neseniai išleistoje knygoje rašo, kad Rygos katedra savo dydžiu, amžiumi ir menine įtaka priklauso vienam iš žymiausių statinių Rytų Baltijos šalyse. Šiandien šis architektūros paminklas yra Latvijos evangelikų liuteronų ir jos arkivyskupo bažnyčia, kultūros ir istorinių vertybių saugykla, taip pat laikoma viena iš geriausių Rygos koncertų salių, kurioje yra unikalūs vargonai ir akustika. Jeigu iš rytų pusės – nuo Katedros aikštės – bažnyčia gerai matoma, tai iš vakarų pusės ji užstatyta istoriniais statiniais, kurie leidžia susidaryti aiškų vaizdą, kaip čia viskas atrodė prieš 150 metų, kai bažnyčia buvo iškilusi virš mažų senų statinių.

Pastato nugriovimas ir atstatymas dabartinėje Dome aikštėje, dalis senų namo dalių vis dar išsaugota. Pavyzdžiui, durys dėžutė iš namų Domos aikštėje 7 šiuo metu yra Latvijos universiteto Teisės fakultete Raina bulvaras 19. Nuotrauka iš Skaidrītes Cielavas knygos „Cilnis Vecrīgas laicīgajā arhitektūrā“

Kaip jau buvo minėta, dar iki XX a. 4 dešimtmečio čia buvo Rygos senamiesčiui būdinga statyba su nedideliais – dviejų trijų aukštų – namukais, tarp kurių kilo didingi Rygos komercinio banko (dabar – Latvijos radijas), Rygos biržos ir Banko biržos pastatai. Tuo metu buvusio Latvijos prezidento Karlio Ulmanio iniciatyva šioje vietoje buvo nugriauti du istoriniai kvartalai, kuriuose buvo ir gana įdomių statinių, pavyzdžiui, nedidelis namas Šķūņu g. 30/32, kuriame iki 1913 m. veikė restoranas ir A. Krepsio vyninė – viena iš elegantiškiausių Rygos vietų. 4 dešimtmečio pirmojoje pusėje ten veikė Kooperacinis tranzitinis bankas, knygų spausdinimo dirbtuvės „B. Sorensen un Ko“, bakalėjos parduotuvė „Mazā birža“ ir daugelis kitų parduotuvių. 1936 m. šiuos kvartalus nugriovė, o 1937 m. autoritarinio režimo garbei Ulmanio aikštė buvo pervadinta į Gegužės 15-osios aikštę.

Net kalbėjo, kad tai buvo dovana vado 60-mečiui. Pats K. Ulmanis iš Komercinio banko balkono kreipėsi į liaudį kalbomis.

Kartu su eismo plėtojimu Rygoje buvo reikalaujama, kad jo taisyklė iš pradžių būtų sukurta žmogaus, o pirmoji stacionari šviesoforė buvo įrengta Jekabos ir Smilšu gatvių sankryžose, kur po pastato griovimo buvo sukurta Kupolinė aikštė. Zudusī Latvija

1937 M. SUKURTA AIKŠTĖ BUVO PAVADINTA GEGUŽĖS 15-OSIOS
AIKŠTE, K. ULMANIO AUTORITARINIO REŽIMO GARBEI. 
ŠIANDIEN ANT GRINDINIO PAŽYMĖTOS SENŲ GATVIŲ RIBOS.

Jeigu šiandien pabandytume suprasti, kur senamiestyje yra senoji statyba, reiktų tik pažvelgti žemyn ir ant grindinio įžvelgti ankstesnių gatvių kontūrus. Iš pradžių ten buvo sumontuoti stikliniai šviestuvai, tačiau jie trumpai gyvavo, nes juos labai greitai sugadino valydami sniegą. Katedros aikštės centre taip pat yra ir apvali žalvarinė plokštė, rodanti, kad istorinis Rygos centras įtrauktas į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą ir yra saugomas šios organizacijos.

Plokštelė ant Dome aikštės, kas sako, kad istorinis Rygos centras yra UNESCO paveldo objektas saugoma teritorija. Dar viena tokia plokštelė galima rasti Naujojoje Šv. Gertrūdės bažnyčia Brivibos gatvėje. Foto: DELFI

Marga istorija

4 dešimtmetyje, kai statybos darbai buvo baigti, aikštė tapo pačia didžiausia Rygos senamiestyje, čia vyko ir didžiausi renginiai.

1940 m. įstrižai priešais bažnyčią buvo baigta didingo Finansų ministerijos pastato, užėmusio visą kvartalą, statyba, ir labai greitai į Rygą įriedėjo sovietų tankai. Katedros aikštę Rygos „išlaisvinimo“ garbei pervadino į Birželio 17-osios aikštę.


Dome aikštė 1943 m. Rugpjūčio 28 d. Pirmame plane Darbo tarnyba naujokams. Zudusī Latvija

Vokiečių okupacijos laikotarpiu dalį aikštės pavadino Alberto von Buksgėvdeno (vyskupo Alberto) garbei.

Čia vyko ir demonstracija, susijusi su tragiškais įvykiais. Kai nacistinė Vokietija okupavo Rygą, 1943 m. lapkričio 13 d. Katedros aikštėje įvyko profesinių sąjungų mitingas, kurio dalyviai protestavo prieš konferenciją Maskvoje, į kurią atvyko antihitlerinės koalicijos šalių užsienio reikalų ministrai.

Profesinės sąjungos mitingas prieš sąjungininkų užsienio reikalų ministrų susitikimas Maskvoje. kuris įvyko 1943 m. Dome aikštėje. Jį pertraukti, buvo surengtas nesėkmingas teroristų išpuolis. Foto iš Latvijos kinofotofono archyvo.

Todėl pogrindinė komunistų partijos organizacija, kad nutrauktų demonstraciją, surengė, kaip mūsų laikais būtų pavadinta, teroristinį aktą. Tačiau viskas įvyko ne taip, kaip buvo numatyta. Ankstų tos dienos rytą Rygos 6-osios gimnazijos mokinys Džemas Bankovičius padėjo sprogmenis šiukšlių dėžėje šalia Šķūņu g. 20 namo, tačiau jie sprogo ne laiku ir užmušė du demonstrantus ir šalia ėjusį moksleivį, taip pat sunkiai sužeidė dar du miestiečius. Tačiau demonstracija Katedros aikštėje vis dėlto įvyko, kaip ir buvo planuota, ir tik vakare per radiją pranešė apie sprogimą. Iškilmingas atsisveikinimas su žuvusiaisiais po poros dienų įvyko čia pat, katedroje, jų karstai buvo uždengti raudonos, baltos ir raudonos spalvos vėliavomis, o atsisveikinti su žuvusiaisiais atėjo keletas tūkstančių. Kaltuosius vėliau sulaikė ir nuteisė mirties bausme, tačiau tarybiniais laikais juos šlovino kaip herojus. Šalia Draugystės pilkapio, Latvijos, Rusijos ir Baltarusijos pasienyje, dar ir dabar galima pamatyti paminklą partizanų būrio vadui Imantui Sudmaliui, kuris buvo vienas iš šio teroristinio akto organizatorių.

Tarybiniais laikais Katedros aikštė įsiminė dėl žymiųjų Menų dienų, į kurias ypač 8–9 dešimtmetį rinkdavosi tūkstančiai žmonių.

1991 m. būtent čia buvo laikinų barikadų centras. Naktį iš sausio 13-osios į 14-ąją tose gatvėse, kur su sunkiąja technika nebuvo įmanoma blokuoti judėjimo, buvo įrengti „tankų ežiai“ (metalinės konstrukcijos, skirtos tankų ir kitos technikos judėjimui sulėtinti). Rygos senamiestį tiesiog užpildė žemės ūkio technika ir sunkvežimiai, kurie stengėsi atremti galimus užpuolimus. Ore tvyrojo laužų dūmų kvapas.


Daugelis tų įvykių liudininkų prisimena, kad aikštėje visą parą degė dideli laužai, šalia kurių buvo galima sušilti ir aptarti grėsmingus įvykius, taip pat pasiklausyti muzikos, sklindančios iš Latvijos radijo namo. Negalima neigti, kad šiomis dienomis nebuvo geriama alkoholio ir nebuvo atsiduodama laisvai meilei, kaip apie tai visai neseniai buvo diskutuojama televizijos laidose. Šiomis dienomis Katedros aikštėje pastatė simbolinį Latvijos komunistų partijos lyderio Alfrėdo Rubiko karstą. Po tragiškų įvykių Vecmylgravio aikštėje pastatė sušaudyto Roberto Mūrnieko portretą, prie kurio dėjo gėlių.

Nuo barikadų laikų daug kas pasikeitė. Katedros aikštė pradėta naudoti įvairiems viešiems renginiams – koncertams, kasmetėms mugėms, naujų studentų šventei – Aristotelio dienai ir daugeliui kitų. Didelės iškilmės vyko čia ir Rygos 800-ųjų metinių proga.


Kiekvienas naujas studijų metai Latvijos universitetas prasideda "Aristoteliu" Iškilmingas renginys Dome aikštė, kur susirenka jauni studentai. Foto: LETA

Paminėtina, kad 2007 m. į Katedros aikštę susirinko apie 10 000 žmonių. Jie reikalavo paleisti vyriausybę ir organizuoti pirmalaikius parlamento rinkimus, o 2009 m. sausio 13 d. čia įvyko mitingas, po kurio buvo daužomi Saeimos langai ir Rygos senamiestyje vyko masinės riaušės su pogromais. Taip protestuotojai norėjo parodyti, kaip liaudis yra nepatenkinta valdančiojo elito savivaliavimu.

Rygos istorinio centro išsaugojimo ir plėtros taryba palaikė idėją teritorijoje šalia katedros – vadinamojoje „Katedros duobėje“ – sukurti vaikų aikštelę ir aktyvaus poilsio zoną. Ją sukūrė 2017 m. vasarą, įkvėpti jau minėtų kontūrų ant Katedros aikštės grindinio, ir sukūrė mitinius gyvūnus, kuriuos galėjo vaizduoti žmonės viduramžiais. Įdomu tai, kad vieta, kurioje šiuo metu skamba vaikų juokas ir įsikūrusi vienintelė Rygos senamiestyje vaikų aikštelė, yra maždaug ten pat, kur anksčiau buvo vienos iš seniausių kapinių – lyvių laidojimo vieta. Archeologai iškasė jų likučių poroje senamiesčio vietų. Viena iš jų, kur 9 dešimtmečio pabaigoje kasinėjimus atliko Istorijos instituto specialistai, pasirodė esanti Katedros aikštėje.

Foto: shutterstock

Redakcija Katedros aikštėje

Prie pastato, kuriame šiandien įsikūręs viešbutis „Gūtenbergs“, esantis Katedros a. 1, iš tikrųjų pats glaudžiausias ryšys su leidybine veikla. Jame ilgą laiką buvo pagrindinio vokiško Rygos laikraščio „Rigasche Rundschau“ redakcija.

Pastato fasadas Domos aikštėje 1 galite pamatyti memorialinę plokštelę daugelį metų Vokietijos laikraštis "Rigasche Rundschau" redaktorius Teodoras Simonas taip pat knygų spausdinimo išradėjas Johann Gutenbergo krūties vaizdas. Nuotrauka: viešbutis "Gutenbergs".

Dabar šalia pastato sienų galima matyti atminimo lentą politikui, Seimo deputatui ir laikraščio redaktoriui ir vadovui dr. Teodorui Šymaniui. O virš įėjimo durų matoma ir nedidelė pirmojo spaustuvininko Johano Gūtenbergo skulptūra. Šiame name ilgą laiką leistas ir laikraštis „Brīvā Latvija“.

Daugelis jau turbūt pamiršo, kad Katedros aikštėje yra ir pirmoji laikraščio „Diena“ redakcija.

Radijo namas, kur anksčiau buvo įsikūręs bankas

Banko pastatas Dome aikštė 8 Vienetai atostogų papuošalai 1939. Zudusī Latvija

Dabartinį Latvijos radijo namą, sukurtą pagal Paulo Mandelštamo projektą, pradėjo statyti 1913 m., tačiau ne radijo reikmėms, o kaip banką. Karas nutraukė darbus ir statyba buvo baigta tik 1926 m. Tais pačiais metais mirė ir vienas iš įtakingiausių ir žymiausių Rygos skulptorių – Augustas Folcas, kurio įmonė gamino ir pastato fasado dekorą, ir interjero detales.

Darbuotojai vienas plokštė virš antrojo aukšto balkone paliktas tuščias

Istorikas ir entuziastas Gunaras Armanis mano, kad galbūt būtent mirusio meistro garbei Folco įmonės darbuotojai paliko nebaigtą ovalą virš balkonėlio antrame aukšte. „Taip tuo metu nedarydavo, tai negalėjo būti aplaidumas. Žinoma, tai mano prielaida, tačiau tegul ją kas nors paneigia, jeigu sugebės“, – sako Armanis.

GALBŪT BŪTENT MIRUSIO MEISTRO A. FOLCO GARBEI
ĮMONĖS DARBUOTOJAI LENTELĘ VIRŠ BALKONO ANTRAME
RADIJO NAMO AUKŠTE PALIKO NEBAIGTĄ. GUNAR ARMANS

Latvijos radijo redakcija į pastatą Katedros aikštėje pradėjo kraustytis 1946 m. gegužės 24 d., tačiau visiškai ten persikraustė tik 1949 m. Todėl įvykiai, kurie tariamai vyko 1940 m. ir buvo įamžinti žinomame filme „Baisi vasara“, yra pramanas.

Tais laikais Latvijos radijas buvo įsikūręs Latvijos universiteto Verslo, valdymo ir ekonomikos fakulteto pastate, o apie tuos laikus primena tik Radio g. pavadinimas ir LU „Radio NABA“ radijo stotis, kuri veikia istoriniame pastate.

Birža, gaisras ir mumija

XIX a. Ryga pradėjo greitai vystytis, jos prekybos mastas kasmet augo. Ir tada turtingi prekeiviai, taip pat Rygos ratos nariai nusprendė, kad miestui reikia biržos. Jos projektą užsakė iš vieno iš žymių Sankt Peterburgo architektų – vokiečio Haraldo Jūliaus von Bosės, kuris kruopščiai ir pedantiškai (iki mūsų dienų išliko jo smulkiausių skulptūrų detalių eskizų, todėl pastatą buvo galima sėkmingai restauruoti) suprojektavo kai ką iki tol nematyto Baltijos šalyse ir Rytų Europoje – Renesanso laikų Venecijos rūmų formos pastatą.

Biržos pastatas buvo pastatytas 1852-1853rd per metus po architektas Haraldas Bosų projektas tipiški neorenesansas manieros, priminti Venecijos rūmus. Zudusī Latvija 

Venecijos pirkliai buvo patys žinomiausi pasaulyje, todėl rygiečiai pasirinko tokį architektūrinį sprendimą. Norint pastatyti naują ir šiuolaikinį namą, reikėjo nugriauti daug senų pastatų. Statybos buvo vykdomos ryžtingai ir 1856 m. gegužės 26 d., dalyvaujant Rusijos carui Aleksandrui II, įvyko iškilminga biržos pastato atidengimo ceremonija. Naujas pastatas išsiskyrė mažų kaimyninių namų fone – tuo metu ten dar nebuvo nei Radijo namo, nei kitų aukštų pastatų, o katedra buvo kiek tolėliau.

Pirmo aukšto dideli langai praleido dienos šviesą į pagrindinę salę, kur dirbo biržos darbuotojai. Šalia salės sienos buvo laikrodis, barometras ir vėjarodis – aparatai, kurie buvo svarbūs to laikotarpio verslininkams, jūreiviams ir prekybininkams.

Foto: DELFI

Įdomu, kad pastato viduje esantis vėjarodis buvo sujungtas su antru vėjarodžiu, esančiu ant stogo, ir rodė, ar laikas palankus plaukti jūroje ir verslas bus palankus, ar dabar nėra vėjo ir nereikia nieko tikėtis. Dar ir mūsų dienomis pirmame pastato aukšte, kur įsikūrusi parodų salė, galima pamatyti minėtą vėjarodį ir atkurtą laikrodį, tiesa, barometro jau nebėra. Ant išorinės pastato sienos matomi tie patys įtaisai, o stovint prie biržos pastato nustatytu laiku galima išgirsti varpų melodiją. Čia turėtų būti ir specialiai biržai pagaminti šviestuvai – labai panašūs į tuos, kuriuos galima pamatyti Venecijoje Šv. Morkaus aikštėje, tačiau jie guli kažkokiame sandėlyje, tad nors restauruojant pastatą šie šviestuvai ir buvo pagaminti, savivaldybės įstaigos ir Kultūros ministerija nesugebėjo susitarti, kas mokės už jų išlaikymą, todėl šalia biržos sumontavo įprastus Rygai šviestuvus. Taip pasakojo istorikas Gunaras Armanis, kuris pats dirbo Rygos statybos valdyboje, tuo metu, kai vyko restauracija, lygiagrečiai studijavo ir rinko medžiagą, kad bendradarbiavimas su italų ir vokiečių meistrais restauruojant biržą būtų kuo glaudesnis.

Atliekant šiuos darbus buvo mokomi ir jaunieji restauratoriai iš Latvijos aukštųjų mokyklų.

Tačiau apie viską iš eilės. Muziejaus „Rygos birža“ atstovė Ieva Andžanė pasakojo, kad XIX a. pab. – XX a. pr. Rygos birža buvo labai ištaigingas pastatas su šiuolaikiškomis tiems laikams galimybėmis, prabangiais židiniais ir krosnimis, seifais ir kitais įrenginiais. Paminėtina, kad prekybininkų pasirodė besant ne tiek ir daug, todėl pastatą pastačius iš karto pradėjo ieškoti nuomininkų.

„Tarybiniais laikais, kai aš dar buvau vaikas, tėvas vesdavosi mane į žemės ūkio parodas ir kitas pramonines parodas. Jos vykdavo biržos pastate“, – prisimena Gunaras Armanis. Čia ilgiau nei kita buvo ir technikos biblioteka, taip pat Mokslinės ir techninės propagandos namas, daugelyje patalpų net buvo butai, o rūsyje kurį laiką prekiavo vynu iš Kaukazo.

8–9 dešimtmetyje viršutiniame biržos aukšte įsiplieskė gaisras. Vakare, force majeure išvakarėse, didžiojoje salėje, kurioje buvo gera akustika, šalia fligelio vyko Viktoro Lapčenoko įrašas, ir dalis aparatūros dar nebuvo supakuota. Gretimoje salėje buvo kažkokios iškilmės, kuriose buvo geriami alkoholiniai gėrimai ir rūkoma. Armanis, kuris kartu su komisija apžiūrėjo pastatą kitą dieną po gaisro, pasakojo, kad gaisrininkai iš pradžių net nesuprato, kas gali taip stipriai degti, tačiau vėliau paaiškėjo, kad mažojoje salėje, kur dabar galima matyti Hanso Makarto paveikslą „Kentaurų mūšis su lapitais“ (tai pats didžiausias paveikslas Latvijoje), šventės metu tie, kurie rūkė, išmesdavo nuorūkas į nedidelį šachtos liuką, esantį sienoje. Nuorūkos uždegė per metus prisirinkusias dulkes ir jos ne juokais užsiliepsnojo. Armanis prisimena, kad kitą dieną virš salės nebuvo stogo, todėl sniegas krito ant vakarykščių alkoholio likučių, visur buvo apledijęs vanduo, o didelis šviestuvas buvo sudužęs ir gulėjo ant grindų. Dėl didelės kaitros buvo sugadintas ir marmurinis židinys. Armanis, kuris tarybiniais laikais tarnavo armijoje ryšininku, prisimena ir gretimoje patalpoje likusius telegrafo įrenginius, apie kuriuos vėliau nieko nebuvo skelbiama. „Taigi iš ten kažkas kažką perduodavo...“ – pasakoja specialistas. 

Armans prisimena, kad kitą dieną žolė neturėjo stogo, taigi sniegas bira viduje, bet didžiojoje salėje liustra miegojo nukentėjo žeme. Foto: Dailės muziejaus archyvas "Rygos birža".

Nuostabiai, nežinant to, vaizduojama labai panaši scena menininkas Havjeras Peres savo darbe, "Maita", kuris buvo žiūrima pirmoji paroda po to, kai birža bus atkurta 2011 m. "Jis negalėjo to žinoti, bet kai aš pamačiau jį atrodė neįtikėtinas sutapimas’’. Prisimena Gunaras Armansas. Foto: Dailės muziejaus archyvas "Rygos birža".

PO GAISRO VIRŠ SALĖS NELIKO STOGO, VISKAS APLEDĖJO NUO
GAISRININKŲ IŠPURKŠTO VANDENS, TAIP PAT DIDELIS KARŠTIS
SUGADINO IR ŽIDINĮ.

Paskui pastatą atstatė ir po Atgimimo ten įsikūrė biurai. Negalima neprisiminti, kad vizito į Rygą metu JAV prezidentas Bilas Klintonas su žmona priėmimą aukštiems svečiams surengė būtent biržos salėje.

2006 m. biržos pastate pradėtas remontas ir restauracija buvo vieni iš pirmųjų grandiozinių darbų valstybės atkūrimo šimtmečio išvakarėse. Iš pradžių buvo atliktas tyrimas, o restauravimo darbams, kuriuos atliko įmonė „Re&Re“, vadovavo restauravimo darbų ekspertas Robertas Vecumas-Veco ir architektė Liesma Markova. Dirbama buvo kruopščiai ir su vaizduote. Pavyzdžiui, istorinės salės, kur galėjo kilti gaisras ir iš dalies buvo sugadintas marmurinis židinys, nerestauravo kaip kopijos, o dingusias detales pagamino iš stiklo. Pagal XIX a. antrosios pusės tapetų pavyzdžius pagamino atitinkamą sienų dangą ir statant biržos pastatą šiuolaikinio marmuro imitaciją naudojo įvairiose patalpose.

Restauratoriaus dirbtuvė renovuotas biržos pastatas- Dailės muziejus "Rygos birža". Foto:LETA

Ant pastato fasado matyti daug elementų, kurie simbolizuoja daiktus ir prekes, kuriomis prekiavo vietos verslininkai. Ant fasado taip pat matomos skulptūros, kurių atvaizdai nėra atsitiktiniai, kiekvienas iš jų turi savo simbolinę reikšmę: Merkurijus – tai prekyba, Tritonas – jūreivystė, Saturnas – žemdirbystė, Panas – gyvulininkystė, Fortūna – gausa, Tera – motina žemė. Kiekviena iš šių figūrų pasikartoja tris kartus. Atkreiptinas dėmesys ir į ketaus balkoną, matomą iš Katedros aikštės.

Šildymo sistemos ventiliacijos liukas

Galbūt į šį liuką vakarėlio dalyviai metė nuorūkas, kurios uždegė per metus susikaupusias dulkes, ir dėl to biržos pastate įsiplieskė gaisras.

Perpjauta gondola

„Rygos biržos“ meno muziejaus vestibiulyje galima pamatyti instaliaciją – rusų dailininko Dmitrijaus Gutovo darbą „Gondola“, kuris primena Venecijai būdingą architektūrą.

Kūriniai

Atstatant pastatą buvo suremontuota ir palėpė, kurioje galima rasti daug istorinių elementų – spiralinius laiptus ir prekių keltuvą. Patalpos skirtos laikyti parodų ir dailininkų kūriniams.

Pats didžiausias paveikslas Latvijoje

Hanso Makarto darbą „Lapitų kova su kentaurais“ (1878 m.) galima apžiūrėti salėje trečiam aukšte.

Vėjarodis

Biržai, kaip su prekyba susijusiai įstaigai, buvo svarbu žinoti apie oro sąlygas jūroje. Todėl didžiojoje salėje buvo įrengtas šiuolaikinis vėjarodis, kurį judino antras vėjarodis ant stogo, taip pat laikrodis ir barometras. Mūsų dienomis parodų salėje galima apžiūrėti vėjarodį ir laikrodį.

Žibintai, kurių nėra

Biržos atstatymo metu buvo pagaminti ir Venecijos tipo žibintai, kurie buvo įrengti prie pastato, kai tik jį pastatė, tačiau dėl organizacinių priežasčių jų taip ir neįrengė, jie saugomi kažkokiame sandėlyje.

Senas biržos kiemelis, kur kažkada buvo purvas ir net galėjo važiuoti vežimai, dabar perdarytas į centrinį vestibiulį, o kad dar labiau asocijuotųsi su Venecija, prie lubų primontuota supjaustyta gondola. Įdomios ir užsienio kuratorių naudojamos patalpos palėpėje, kur išliko senas pakeliamas kablys, taip pat mechanizmas, ir iš kur atsiveria nuostabus vaizdas į Rygos senamiesčio stogus ir Rygos pilį. Konferencijų salėje galima pamatyti unikalių paveikslų, kurie kažkada buvo galerijoje.

Latvijos mokslų akademijos prezidentas Meno daktaras Ojārs Spārītis konferencijų salė, parodyti istorinį Rygos vaizdą su plaustiniu tiltu per Dauguvą, kuris vieną kartą buvo aukščiau durys antrosios aukšto biržos galerija. Priešinga siena yra matoma, panašus paveikslas, vaizduojantis Rotušės aikštę. Foto: LETA

Po restauracijos į biržos pastatą persikraustė ir Užsienio meno muziejus. Pirmą kartą per visą istoriją visas Rygos biržos pastatas tapo prieinamas lankytojams. Pavyzdžiui, sename seife ypatingame mikroklimate saugoma vienintelė Baltijos šalyse žmogaus mumija, o aplink ją sudėti daiktai, kurie galėjo būti rasti Egipto kapavietėse.

Čia puošnioje galerijoje antrame aukšte galima apžiūrėti rytietišką porcelianą ir meno kūrinius, o trečiame aukšte yra įspūdinga Belgijos, Olandijos ir Vokietijos meistrų darbų kolekcija; surinkta kartu, ji primena apie prekybininkus ir kitus Rygos verslininkus, kurie XIX a. antrojoje pusėje domėjosi panašių darbų kolekcionavimu.

Nedidelė parodų salė pirmame aukšte pavadinta biržos pastato autoriaus – H. J. von Bosės – garbei, o salėje, kurioje kažkada dirbo makleriai, dabar galima pamatyti keičiamas ekspozicijas, kurios, kaip žada I. Andžanė, bus ypač įdomios pasitinkant Latvijos valstybės atkūrimo šimtmetį. Šiuo metu čia galima aplankyti Lenkijos šiuolaikinio meno parodą.

PROJEKTO EKSPERTAS

Gunaras Armansas

Nuostabus pasakotojas, gerai išmanantis Rygos namų ir gatvių istoriją. Anksčiau – Paminklų apsaugos agentūros inspektorius.

RAKŠU AUTORIUS

Andra Briekmane

Žurnalistas, ''Tūrisma Gids'' redaktorius.

VIDEO AUTORIUS

Maija Kuznecova

Vaizdo žurnalistas, "DELFI TV".