Alberto aikštė (Alberta laukums) – tai niekuo neišsiskirianti, išklota betoninėmis plytelėmis ir aptverta vieta už „Avalon“ viešbučio ir tramvajų stotelės. Tačiau daugiau kaip prieš 800 metų čia buvo įsikūręs judrus lyvių kaimas ir svarbiausias regione uostas, kur buvo prisišvartavęs ir vyskupo Alberto laivas. Galima sakyti, kad būtent nuo šios vietos ir prasidėjo Ryga. Vėliau šioje vietoje buvo ir kalvės, ir pašto stoties arklidės, ir iki XIX a. pab. čia buvo vienintelis viešasis sodas (taip rašoma kelionių vadovuose). Antrojo pasaulinio karo metu per bombardavimus namai dabartinėje Sausio 13-osios (13. janvāra) g. buvo sugriauti ir nuo tada aikštė nuo šios gatvės pusės liko atvira. Dar prieš 20 metų šis skveras buvo pamėgta jaunimo susitikimų vieta, tačiau dabar aikštė yra labai blogos būklės. Tiesa, Rygos Dūma žada, kad jau po poros metų kartu su „Amber Beverage Group“ ją atkurs ir pastatys paminklą asmeniui, sukūrusiam Rygos juodąjį balzamą.

RYGOS ISTORIJOS:
Alberto aikštė

Istoriškai taip susiklostė, kad visame pasaulyje miestai kūrėsi šalia pagrindinių prekybinių kelių – upių ir jūrų. Taip pat ir Ryga. Iš pradžių buvo tik lyvių gyvenvietė (arba dvi nedidelės gyvenvietės) šalia Rydzenės upės žiočių, toje vietoje, kur ji įtekėjo į Dauguvą – plačiai naudojamas vandens kelias vedė iš tolimų žemių prie Baltijos jūros, jungdamas baltų ir lyvių žemes su Rusios teritorijomis, taip pat vikingų ir vokiečių genčių žemėmis. Kai šiuose kraštuose atsirado vyskupas Albertas su savo pulkais, būtent šią vietą šalia Rydzenės jis pasirinko, kad pastatytų savo miestą. Žemes jis gavo apgaulės ir derybų su lyvių vadais būdu. Taip Ryga tapo visų gretimų žemių centru.

Kada buvo įkurta Ryga ir keletą šimtmečių 13 sausio gatvė vieta buvo plati Rīdzenes upės, pa kurį vairavo valtys, bet pakrantė buvo pelkės ja ten gyveno bebras. Foto: Ikars / Shutterstock.com

Kaip nustatė archeologai, vietoje, kur dabar yra Alberto aikštė, daugiau kaip prieš tūkstantį metų buvo minima lyvių gyvenvietė ir pirmasis uostas.

„Kai ankstesnė Alberto aikštė dar buvo Rydzenės upės krante, ten buvo alksnių liūnų, kuriuose veisėsi bebrai. Ten taip pat buvo miesto Alksnių liūno bokštas ir vartai“, – taip apie Alberto aikštę ir bebrų apsigyvenimo Rygoje problemą 1935 m. kelionių vadove „Pažink Rygą! Trumpas kelionių vadovas turistams“ rašė Karlis Vanagas. Jis taip pat pridūrė, kad nuo seno Dauguvoje veisėsi daug bebrų, kurie savo užtvankomis užtvenkė upę, todėl Ryga buvo užtvindyta.

Čia, kur sutekėjo Rydzenė ir Dauguva, gyveno prekeiviai ir jūrininkai, tą liudija vėliau čia rasti daiktai. Tuo metu, kai šias žemes pamatė Albertas, Rydzenės upė buvo 50 m pločio – nuo dabartinės Kalēju g. iki Sausio 13-osios g. pabaigos, o vietoje, kur dabar įsikūrusi autobusų stotis, buvo kitas upės krantas. Būtent čia ir pastatytas pirmasis Rygos uostas – gyva ir tirštai apgyvendinta vieta. Čia krante išsilaipindavo ir Rygos svečiai, ir vokiečių riteriai. Greičiausiai būtent apie šią vietą dainuojama liaudies dainose, primenant apie kelionę „į Rygos salos kraštą“

Rygos planavimo rekonstrukcijos žemėlapis (12 a. Pabaiga). 1-XII a. antikvariniai daiktai rasti vietas; 2- XX a. 60.-70. kasyklų metai Alberto aikštėje; 3- XX a. Archeologinių kasinėjimų 70-aisiais metais vieta Peldu ir Ūdensvada gatvių kampe;4- Rygos uoste nuskendusio laivo vieta; 5- rekonstruotas žemės reljefas; 6- perpildytos pelkės pievos; 7- Dauguvos Riverbank XXX amžiaus. Šaltinis: Feodal Riga./red.T.Zeids- Mokslas: Ryga, 1978.,16.lpp

„UOSTE BUVO PRISTATYTA SANDĖLIŲ. DAUGELIS IŠ JŲ IŠLIKO, PAVYZDŽIUI, KLUBO
„ČETRI BALTI KREKLI“ PASTATAS.“

Kai 1938 m. Alberto aikštėje prasidėjo archeologiniai kasinėjimai, kelių metrų gylyje buvo atverti vertingi liudijimai apie senovės gyvenvietes, buvusias šioje vietoje. Čia atkasė ir indų, ir papuošalų, ir gerai išlikusių laivų karkasų. Antrojo pasaulinio karo metu, kai senamiestyje siautėjo gaisrai, dalis šių vertingų radinių sudegė, bet išliko valties, vadinamos Rygos laivu, fragmentų. Laivas tikriausiai priklausė kuršiams. Jie buvo drąsūs jūrininkai ir išmoko statyti laivus – išorinis rasto laivo korpusas buvo pagamintas iš tvirto ąžuolo, o vidaus apdailai naudota pušis ir beržas.

Armija ekonomikos parduotuvė (dabar "Galerija Centrs") 1938 m. statybos metu rastus vietoj Rīdzenes ežero 13 amžiuje Kursew laivo nuolaužas. Nuotrauka: nežinoma autorius

Neaišku, kaip šis laivas atplaukė į Rygos uostą, tačiau preliminariai jis galėjo būti trofėjus, kai miestas atrėmė kuršių atakas 1210 m. Taip pat tikėtina, kad niokojančių antpuolių metu žvejų valtį užgrobė pirkliai iš Gotlando arba vokiečių žemių ir atvežė ją į Rygą, savo knygoje „Ryga“ rašo istorikas Vidvudas Buormanis.

Tai buvo tvirtas laivas – jo ilgis buvo 14,4 m, plotis – 4,9 m, bortų aukštis – 2,4 m. Galbūt jis paskendo potvynio metu ir buvo rastas tik po 800 metų tarp Rīdzenes, Vaļņu ir Sausio 13-osios gatvių.

Paminėtina, kad į savo paskutinę kelionę laivas išplaukė visai neseniai – karo metu jis nukentėjo per gaisrą, o 1944 m. Rygos muziejaus vertybes evakavo į Vokietiją. Po karo laivas grįžo atgal į Rygą ir dabar yra Rygos istorijos ir laivybos muziejaus saugykloje. Muziejuje galima apžiūrėti ir rekonstruotą valties modelį, kuris rodo, kokios transporto priemonės XII–XIII a. švartuodavosi krantinėje.

Upė Rīdzene (dabar Sausio 13 gatvė) ir Rygos gynybai. Laivai sustojo uoste- šiuo metu Albertos aikštėje. Taip pat matoma uosto spikeri. Ištrauka iš senovės graviūrų, kuris vaizdas išplėsta į durų prie Šv. Petro bažnyčios.

Vėliau, vystantis Rygai, aplink miestą buvo įrengti 9 m aukščio gynybiniai įtvirtinimai, virš kurių kilo 30 bokštų. Dabartinės Alberto aikštės vietoje buvo keturkampis Elerbroko bokštas (bokštas ant liūno, bokštas ant Alksnių balos).

Ryga buvo vis tankiau užstatoma. Išilgai sienų įsikūrė meistrų dirbtuvės. Jų verslas nebuvo itin švarus ir saugus. Čia, šalia upės, išilgai akmeninių sienų buvo kalvės. Čia taip pat išliko ir pirties griuvėsiai. Palaipsniui Rydzenė siaurėjo ir seko, uostą perkėlė į Dauguvą. XVIII a. antrojoje pusėje – XIX a. pr. upės neliko.

Pavadinimu „Senamiestis“ (Olde Statt) jau 1540 m. minima aikštė (joje buvo turgus ir svarstyklės) ir trys gatvelės, kurios ėjo nuo šios aikštės – matyt, pavadinimas atsirado todėl, kad čia kažkada buvo sąlyginis miesto centras, tačiau XVI a. vid. aktyvi prekyba jau vyko šalia Dauguvos ir Rotušės aikštėje.

Iki mūsų dienų išliko daug senų sandėlių ir jų fragmentų, pavyzdžiui,
vienas iš pačių vaizdingiausių Rygos sandėlių – pastatas, kur dabar
yra klubas „Četri balti krekli“. O tarybiniais laikais mėgstama kavinė
„Kamielis“ veikė buvusio tokio paties pavadinimo prekybinio sandėlio vietoje.

Tačiau šalia uosto nuo seno telkėsi sandėliai ir prekių sandėliai, kur buvo saugomos visos įmanomos prekės. Iki mūsų dienų išliko daug senų sandėlių ir jų fragmentų, pavyzdžiui, vienas iš pačių vaizdingiausių Rygos sandėlių – pastatas, kur dabar yra klubas „Četri balti krekli“. O tarybiniais laikais mėgstama kavinė „Kamielis“ veikė buvusio tokio paties pavadinimo prekybinio sandėlio vietoje. Rygoje taip pat buvo ir kitų sandėlių, kurie buvo pavadinti dramblių ir kitų egzotinių gyvūnų garbei, nes taip buvo lengviau juos atskirti nuo kitų. Virš durų pastatė žvėrių figūrėlių.

XVII–XIX a. čia buvo pašto stoties įvažiavimas ir arklidės, nes tuo metu būtent pašto karietos buvo pagrindinė sausumos viešojo transporto rūšis, o pašto stotyse keisdavo arklius. Paštas buvo įsikūręs šiek tiek toliau – už dabartinio viešbučio „Avalon“, Kungu g. 33 (tai, tarp kitko, buvo nulinis Rygos kilometras – pradinis kelių atstumų atskaitos taškas). Arklides nugriovė XIX a. 9 dešimtmetyje, o paštą perkėlė į naują pastatą Aspazijas bulvaro ir Krišjāņa Barona g. kampe, kur dabar yra Latvijos universiteto Ekonomikos fakultetas.

1923 m. gatvė, vedanti iš aikštės pietų kryptimi, buvo prijungta prie Staļļu g., tačiau dalis gatvės tarp Audēju ir Kalēju g. iki 4 dešimtmečio pabaigos Rygos gatvių sąraše ir žemėlapiuose buvo žymima kaip Vecpilsētas g. 5 dešimtmečio pabaigoje prie Vecpilsētas g. buvo prijungta Staļļu g. – anksčiau tai buvo trumpa skersinė gatvė nuo Kārļa g. (dabartinė Sausio 13-osios g.) iki Kalēju g. (taip rašoma portale „Nykstanti Latvija“).

Kai XIX a. vid. miesto gynybiniai įtvirtinimai neteko savo aktualumo, nes tuo metu ginkluotėje jau seniai buvo visai kita karinė technika, miesto vadovybė gavo caro leidimą ir nusprendė juos nugriauti. Vėliau buvo pakviestas landšafto architektas ir naujas sodininkas, įgijęs puikų išsilavinimą Vokietijoje ir JAV, Georgas Kufaltas (Kuphaldt). Jis su dideliu entuziazmu ėmėsi darbo, sukūrė apželdinimo sistemą išilgai miesto kanalo.

Vadovaujant G. Kufaltui XIX a. 9 dešimtmetyje nugriautų arklidžių vietoje įrengė aikštę – vienintelį tuo metu viešąjį sodą Rygos senamiestyje, kurį pavadino Vyskupo skveru, tačiau vėliau, nepriklausomos Latvijos laikais, jį pavadino Alberto aikšte. Šalia jos „išaugo“ šiuolaikinis jugendo stiliaus namas – pastatas pagal Vilhelmo Bokslafo projektą. Kaip savo darbe „Rygos architektūros meistrai“ rašo Janis Krastinis, namo apdailai naudoti stilizuoti viduramžių architektūros motyvai, kartais net ne konkrečios detalės, o tokios, kad perteiktų bendrą dvasią ir nuotaiką, kurios juntamos, kai namas yra sename viduramžių mieste.

Vaizdas į Alberto aikštės- Sausio 13 gatvė šalia Vaļņu gatvės. 1932. Vaizdas į aikštę vis dar dengiantis pastatą. Foto- Robertas Johansson, VRVM 120116

Dar 4 dešimtmečio nuotraukose matyti, kad Alberto aikštėje nuomojo kambarius – pensione „Liepāja“. Tuo metu ten dar buvo uždara statyboms aikštė. Tik po Antrojo pasaulinio karo bombardavimų ir dėl jų kilusių gaisrų iš dabartinės Sausio 13-osios g. pusės aikštės daugiau nebedengė pastatai.

1990–2000 m. Alberto aikštė buvo mėgstama neformalaus jaunimo susirinkimų vieta, vadinamųjų interneto pokalbių svetainių susitikimų vieta. Čia veikė ir taverna „Alberts“, kurioje rinkdavosi jaunimas.

Savo ruožtu Rygos 800-osioms metinėms 2001 m. fondas „Vilki“ šios senos vietos istorijai atminti pastatė stilizuotą lyvių sodybą, kuri buvo populiari tarp rygiečių ir turistų, taip pat atsirado daugelyje medžiagų, susijusių su 800-uoju miesto jubiliejumi.

Paštas buvo įsikūręs šiek tiek toliau – už dabartinio viešbučio „Avalon“, Kungu g. 33, tai,
tarp kitko, buvo nulinis Rygos kilometras – pradinis kelių atstumų atskaitos taškas.

Per pastaruosius dešimt metų vieta, kur kažkada prasidėjo Ryga, tapo apleista.

Tačiau neseniai pasklido naujiena, kad Alberto aikštė bus atkurta ir čia planuojama pastatyti paminklą Rygos juodojo balzamo tėvui ir recepto autoriui Abrahamui Kuncei, kuris gyveno ir maišė savo žoleles netoliese. 2015 m. rugpjūtį kontroliuojančioji įmonė „Amber Beverage Group“, į kurią įeina įmonė AB „Latvijas balzams“, tarpininkaujant Rygos Dūmai, pranešė apie atvirą projektų konkursą ir pažadėjo, kad Latvijos atkūrimo 100-mečiui aikštė bus sutvarkyta. Tačiau viskas pasirodė ne taip paprasta.

Fotografijos kortelė. Sandėlių apžvalga Vecpilsetas gatvėje nuo Albertos aikštės (tago Klubas "Keturi balti marškiniai")

„Atmintinos vietos Rygos juodojo balzamo recepto kūrėjui vaistininkui Abrahamui Kuncei ir Alberto aikštės aplinkos sukūrimo projektas yra plėtojamas. Eskizų konkurse laimėjo architektų kūrybinio susivienijimo U-R-A pasiūlymas. Šiuo metu organizuojamas konkursas paminklo ir aikštės apželdinimo techniniam projektui parengti“, – papasakojo AB „Latvijas balzams“ valdybos vadovas Intaras Geidanas.

„Numatoma, kad dovana Rygai, kurią paruošė AB „Latvijas balzams“, numatoma 2019 m., nes ir aikštės aplinka, ir paminklo statybos mastas gana reikšmingi. Projektui ir statybai pasiūlyto sprendimo Alberto aikštėje ir objektui Kuncei atminti pastatyti reikia maždaug pusės milijono eurų. Didžiosios dalies finansavimo reikės Alberto aikštei sutvarkyti, tarp jų archeologiniams tyrimams ir inžinerinėms ir statybos komunikacijoms tiesti, fontanui sukurti, kaip tai numatyta koncepcijoje. АB „Latvijas balzams“ skirs finansavimą objektui, skirtam Kuncei, pastatyti, taip pat prisišliejusios aikštės aplinkai.“

Architektų kūrybinio susivienijimo U-R-A projekte numatyta, kad iš Alberto aikštės bus padaryta vieta, kuri atspindės senosios Rygos istoriją. Centriniu aikštės objektu taps „Rygos laivas“, kuris turės gilesnį amfiteatrą ir sausą fontaną, atrodančius kaip laivas. Vėliau jį pakeis instaliacija su stikline perdanga, po kuria bus eksponuojami archeologinių kasinėjimų metu rasti istoriniai artefaktai.„Rygos laivą“ supa bangų formos laiptai. Aikštėje planuojama užkoduoti ir kitas istorines metaforas – lyvių kaimą, Rydzenės upę ir senojo uosto krantus.

Priminimas apie Kuncės indėlį bus įamžintas spiralės formos meniniame objekte, kurio bruožuose galima pažinti „Rygos juodojo balzamo“ butelio siluetą. Instaliacijos pavadinimas – „Kuncės gyvenimo spiralė“. Po objektą bus galima vaikščioti kaip po tunelį, fotografuotis ir susipažinti su įdomiais faktais apie recepto autorių. Daugiau apie URA architektų idėją galima paskaityti kūrybinio susivienijimo puslapyje.

Kūrybinė asociacija "U-R-A" Albertas aikštė ir paminklas Kunce projekto vizualizacija. Paveikslėlis iš AS "Latvijas balzams" archyvo