Projektas sukurtas remiant „Live Riga“
Smilšu g. yra Rygos senamiestyje ir veda nuo Jēkaba g. link bulvaro, pavadinto talentingo užsienio reikalų ministro Zigfrido Anos Mejerovičiaus vardu. Vienas jos galas remiasi į Bastiono kalvą ir Parako bokštą (Smėlio bokštą), antras išeina prie Katedros aikštės, prie Biržos pastato, suprojektuoto XIX a. vid. architekto Haraldo Jūliaus Bosės. Tačiau šiame trumpame ruože galima rasti daugybę įdomių detalių, istorijų ir objektų. Šiuo kartu „Rygos maršrutai“ praves jus per kažkada buvusią pagrindine miesto gatvę – Smilšu g.
Tie, kas atlieka matavimus, rašo, kad Smilšu g. ilgis yra vos 280 m, tačiau per kelis šimtmečius ji buvo svarbiausia ir pati plačiausia ir judri Rygos gatvė, buvusi Smėlio kelio tęsiniu. Istoriniuose šaltiniuose ši gatvė pirmą kartą paminėta XIV a. kaip „Platea arene“ (lotynų k.) ir „Santstrate“ (vokiečių žemumos kalba). Taip galima atsekti, kad jau 700 m. ši gatvė nekeitė savo pavadinimo, kas Rygoje yra didelė retenybė. Gatvė prasidėjo šalia miesto gynybinių įtvirtinimų Smėlio vartų, šalia kurių taip pat buvo Smėlio bokštas – toliau iš tiesų driekėsi smėlio kopos, kurios net buvo apdainuojamos liaudies dainose: „Aplink smėlio kalnai / Pati Ryga vandenyje.“ 1639 m. vartus ir pagrindinį įėjimą į miestą perkėlė į Kaļķu g., rašoma Latvijos nacionalinės bibliotekos portalo duomenų bazėje. Kažkada Smilšu g. buvo tikri spąstai vežikams – vežimai dažnai strigdavo smėlyje, todėl kiekvienas įvažiuojantis į miestą turėdavo atsivežti nors vieną akmenį, kad išgrįstų Rygos gatves akmenimis.
Viduramžiais Smilšu g. buvo du visuomeniniai šuliniai, o dar XX a. pr. priešais Bastiono kalvą kilo auksinio riterio skulptūra, po kuria buvo artezinis šulinys.
Apie nelengvą skulptūros likimą ir apie tai, kodėl dabar jos reikia ieškoti netoli namo esančiame kieme, skaitykite čia.
Kaip jau buvo minėta, ši gatvė ilgą laiką buvo viena iš pagrindinių Rygoje. Tą rodo faktas, kad 1901 m. čia nutiesė pirmą mieste tramvajaus liniją, kuri vedė iki Rygos biržos. Net mūsų dienomis, įsižiūrėjus į šio pastato fasadą, priešais Smilšu g. matyti tramvajaus laidų tvirtinimo vieta. Stotelė yra šios gatvės gale ir vienu metu ant stulpo puikavosi iškaba trimis – rusų, vokiečių ir latvių – kalbomis: „ieelu dzelzcelsh“. Tramvajus kursavo iki Pirmojo pasaulinio karo, tačiau jau nepriklausomos Latvijos laikais buvo nutiesta „žiedinė linija“, kuri vedė aplink Rygos senamiestį Aspazijas bulvaru, Krišjāņa Valdemāra g., Krasta g. ir Sausio 13-osios g.
Nuo 1901 m. iki Pirmojo pasaulinio karo Smilšu g. ėjo elektrinio tramvajaus linija (maršrutas Birža–Bruninieku g., vėliau – Birža–Rēveles g.). Zudusī Latvija nuotr.
Jeigu mes atsidurtume Smilšu g. tais laikais, kai ten statė Biržą, pamatytume aplink tik neaukštus pastatus – pats aukščiausias būtų Katedra, iki kurios buvo galima nueiti per porą kvartalų tarp namų, kurie tuo metu buvo dabartinėje Katedros aikštėje, o iš viršutinių Biržos aukštų buvo galima gerai apžiūrėti Esplanadą. Gerai atpažįstamus reprezentacinius jugendo stiliaus namus pastatė čia XIX a. pab. – XX a. pr., o didžiulį Finansų ministerijos pastatą baigė statyti prieš prasidedant Antrajam pasauliniam karui.
Smilšu g. 2 name daugiau kaip prieš šimtą metų buvo įsikūręs viešbutis „Centrāle“ (Central - Hotel). Pastato, pastatyto 1902 m., architektas buvo vienas iš jugendo stiliaus Rygoje „tėvų“ – Konstantynas Pėkšėnas, kurio bute Alberta g. šiandien įsikūręs Jugendo stiliaus muziejus. Šis namas taip pat laikomas vienu iš jugendo stiliaus šedevrų. Šio namo fasadui būdingas ornamentinis reljefas, maskaronai ir skulptūriniai sprendimai, būdingi šiam stiliui. Herma po erkeriu laikoma gražiausiu moters įvaizdžiu Rygos jugendo stiliaus architektūroje, rašoma portale „Cita Rīga“. Plačios viešbučio vitrinos pirmame pastato aukšte buvo sukurtos 1909 m. pagal architekto Paulio Mandelštamo projektą.
Priešais šį namą esantis įspūdingas Finansų ministerijos pastatas užima visą kvartalą. Per 22 Latvijos nepriklausomybės metus – ikikariniu laikotarpiu – šalyje pasikeitė 20 finansų ministrų, po Karlio Ulmanio perversmo jų buvo dar keturi, įskaitant Karlį Karlsoną, užėmusį šį postą Augusto Kirchenšteino vyriausybėje.
3-4 dešimtmetyje buvo ne tik viena iš Rygos senamiesčio gatvių, tačiau ir pati svarbiausia Rygos gatvė, kur buvos įsikūrusios kredito įstaigos: tuo metu ten veikė daugiau kaip 30 bankų ir santaupų-taupomųjų bendrijų. Čia buvo 15 draudimo firmų ir agentūrų, daugelis pramonės ir prekybos įmonių, taip pat užsienio firmų atstovybių biurų. Visiškai logiška, kad čia buvo nuspręsta pastatyti ir Finansų ministeriją. Ją statant buvo nugriauta daug kvartalų ir dvi mažos gatvelės (Mazā Aldaru ir Mazā Zirgu g.). Zudusī Latvija nuotr.
Finansų ministerijos pastato statyba prasidėjo tada, kai finansų ministru buvo Liudvikas Ekis, o statė jį specialiai ministerijos reikmėms, šiuolaikinės planuotės – jo rūsiuose įrengė slėptuvę nuo bombų ir dujų. Pastatas buvo taip suplanuotas, kad per jį eina koridorių tinklas, leidžiantis eiti per visą kvartalą. Naujo pastato statybos projektų konkurse laimėjo architekto Aleksandro Klinklauso darbas, kuriam taip pat patikėjo atlikti statybos darbus. Finansų ministerija buvo statoma nuo 1937 iki 1940 m.
Įdomus elementas, kuris išliko ant pastato fasado, išbluko ir šiame užraše jau sunku atpažinti nuorodą į slėptuvę nuo bombų. Jį užrašė vokiečių okupacijos metais Antrojo pasaulinio karo metu, pasakoja Rygos istorijos entuziastas Gunaras Armanis.
Viena iš retų nuotraukų, kur galima matyti moterį su deglu rankose – Augusto Folco skulptūrą ant pirklio Bobrovo namo. Vaizdas iš Finansų ministerijos statybos pastolių. XX a. 4 dešimtmetis. Rygos statybos valdybos archyvo nuotr.
Rygos statybos valdybos archyve galima rasti ir nuotraukų, kurios buvo padarytos Finansų ministerijos pastato statybų aikštelėje, ir jose matomas puošnus jugendo stiliaus pastatas, esantis Smilšu g. 8. Kai kuriose nuotraukose ant stogo matoma milžiniška šviesos nešėjos skulptūra, kuri dabar prarasta, tačiau G. Armanis laiko ją kur kas gražesne nei visame pasaulyje žinoma amerikiečių Laisvės statula. Matomas jų abiejų panašumas iš tiesų buvo. Statula, pastatyta Rygoje ant buvusio pirklio Bobrovo namo, taip pat vaizduoja moterį su deglu rankoje. Kadangi namas buvo pastatytas 1902 m., į deglą buvo atvesta elektra ir kaip gaublys, kurį laiko atlantai Teātra g., jis švietė naktimis. Šio pastato architektai – Henrikas Šelis ir Fridrikas Šefelda, o šviesos nešėjos skulptūra panaši į žymaus Augusto Folco darbą, sako G. Armanis. Skulptūrą gaubia paslapties šydas, nes iki galo taip ir neaišku, kada ji buvo pastatyta ir kuriuo momentu dingo. G. Armanis daro prielaidą, kad moteris su deglu rankoje namo kampe buvo pastatyta iš karto po pastato statybos, o dingo karo metu arba iš karto po jo.
„Tai negalėjo turėti ideologinio pagrindo, tačiau vokiečių okupacijos metais kruopščiai sekė, kad niekas nepraneštų priešui tamsoje, nedegtų šviesos kambariuose, todėl gali būti, kad šviečiantis deglas buvo skulptūros pašalinimo priežastis. Taip pat tikėtina, kad ją nuėmė dėl apverktinos techninės būklės, kėlusios grėsmę, arba ji kažkam užstojo vaizdą.“ Atstačius pastatą 4 m skulptūra taip ir negrįžo į savo ankstesnę vietą.
Kitame Smilšu g. gale matyti namas Nr. 8. Šis pastatas buvo pastatytas 1910 m. kaip Šiaurės banko biuras, rašoma Jugendo stiliaus centro svetainėje. Jo architektas – Arturas Miodlingeris. Šiandien jis žinomesnis kaip centrinis liūdnai pagarsėjusio „Parex“ banko pastatas, kurio iškabą nukabino nuo fasado po banko bankroto 2009 m. Pastato fasadą puošia dekoratyviniai ornamentai, kuriuose simboliškai pavaizduota darbo ir jo rezultatų idėja, taip pat čia galima rasti ir simbolių, kurie įprastai apibūdina gerovę ir prekybą – banko pajamų šaltinius. Skulptūros ant šio namo autorius taip pat yra Augustas Folcas. Praėjusio amžiaus paskutiniame dešimtmetyje šį pastatą atstatė, taip pat atrestauravo prabangius istorinius interjerus.
Tai, jei galima taip pasakyti, Rygos senamiesčio jugendo stiliaus centras, taip pat čia yra ir žymusis Kačių namas. Apie tai daugiau skaitykite čia.
Nuostabus pasakotojas, gerai išmanantis Rygos namų ir gatvių istoriją. Anksčiau – Paminklų apsaugos agentūros inspektorius.
Žurnalistas, ''Tūrisma Gids'' redaktorius.
Vaizdo operatorius, “DELFI TV".
Projektas sukurtas